-2.1 C
Panevėžys
Trečiadienis, 24 balandžio, 2024

Naujametė naktis – kupina streso augintiniams. Kaip galime jiems padėti?

Jau šįvakar pasitiksime draugus naujametiniuose vakarėliuose, o vidurnaktį dangų nušvies ryškiaspalviai fejerverkai. Tačiau gausus svečių būrys, tranki muzika ir garsūs sprogimai džiaugsmo atneša toli gražu ne visiems. Naminiams gyvūnams visa tai reiškia didelį stresą, galintį sukelti rimtų sveikatos problemų. Kaip elgiasi stresą patiriantys gyvūnai? Kaip padėti jiems lengviau ištverti šventinę naktį?

Streso pasekmės: nuo uždegimų iki lėtinių ligų paūmėjimo

Veterinarijos gydytojai pastebi, kad naminiai gyvūnai, ypač katės, yra itin jautrūs stresui. Tad neįprastai triukšminga Naujųjų naktis gali nulemti ir įvairių lėtinių ligų paūmėjimą, ir netgi naujus susirgimus.

„Artėjant Naujiesiems sulaukiame augintiniais besirūpinančių klientų užklausų. Vieni jaudinasi, nes dar nežino, kaip į neįprastus garsus sureaguos gyvūnas, o kiti jau matė, kokia sunki šventinė naktis jam buvo pernai, ir ieško būdų sušvelninti patiriamo išgąsčio pasekmes. Kaip rodo praktika, katėms stresas gali sukelti šlapimo pūslės uždegimą – jos ima itin dažnai bėgioti į dėžutę, šlapintis su kraujo priemaišomis. Tiek katėms, tiek ir šunims dėl streso gali atsirasti odos pažeidimų – gyvūnas nesustodamas ima laižyti tam tikras kūno vietas, tad šios išplinka, gali atsirasti žaizdelės. Taip pat gali sustiprėti kailio šėrimasis“, – vardija sostinėje įsikūrusios veterinarijos gydyklos vadovė Rita Žilinskienė.

Anot jos, pastebėti, kad gyvūnas išsigandęs – gana lengva. Jis bando slėptis, tupi neįprastose vietose, dažniau kvėpuoja, nelaka, neėda, gali nesustodamas kniaukti ar loti, netgi prisišlapinti ar pasituštinti ne tam skirtoje vietoje. Taip pat – nenori eiti į lauką arba bando iš jo šeimininką tempti atgal į namus.

Kaip padėti gyvūnui: patarimai prieš ir po šventinės nakties

Sumažinti augintinio patiriamą stresą ir sušvelninti jo pasekmes, galima pasinaudojus keletu palyginti nesudėtingų patarimų. Pirmiausia, organizuojant vakarėlį namuose numatyti atskirą ramesnę patalpą gyvūnui pasislėpti. Taip pat paprašyti svečių neliesti, neglostyti ir kitaip neraminti stresuojančio augintinio, nes svetimo žmogaus prisilietimas gali sukelti dar didesnį šoką.

„Be to, rinkoje gausu įvairių preparatų, galinčių padėti sumažinti gyvūnų patiriamą stresą. Tai – į rozetę jungiami kačių ar šunų feromonų sklaidytuvai, natūralios, iš pieno baltymo pagamintos kapsulės, veikiančios tiesiai į smegenų receptorius ir moduliuojančios stresą, valerijonų bei melisų pagrindu sukurtos tabletės ar netgi feromonų antkakliai. Labai populiarūs ir skanėstus savo išvaizda primenantys raminantys preparatai – juos paprasta sušerti nesukeliant gyvūnui papildomo streso. Kažkurią iš šių priemonių pravartu pradėti naudoti likus dienai ar kelioms iki Naujųjų ir dar bent kelias dienas po šventės“, – sako R. Žilinskienė.

Po Naujųjų nakties ji pataria pirmiausia leisti gyvūnui pailsėti, palaukti, kol jis pats norės bendrauti – per prievartą nevesti į lauką ilgesniam pasivaikščiojimui, skirti dėmesio žaidimams ir skanėstams tik tuo atveju, jei gyvūnas to nori pats.

Saugoti nuo skrandžio negalavimų ir pėdų sužeidimų

Šventiniu laikotarpiu svarbu apsaugoti gyvūnus ne tik nuo streso, bet ir nuo galimų ligų bei traumų. Kaip savo ruožtu pastebi „Compensa Vienna Insurance Group“ ekspertai, per didžiąsias metų šventes augintiniai dažnai patiria skrandžio ir žarnyno negalavimus, kojų ar pėdų traumas.

R. Žilinskienė priduria, kad svečiai iš tiesų dažnai būna linkę pavaišinti šeimininkų augintinius gardžiais kąsneliais nuo vaišių stalo. Tad prieš prasidedant vakarėliui svarbu perspėti draugus to nedaryti. Ypač pavojingi gyvūnams yra vištienos ar kiaulienos kauliukai, kuriais augintinis gali paspringti. Taip pat šokoladas ar kiti saldumynai, vynuogės ir mandarinai, kuriais galima gyvūną sunkiai apnuodyti. Dėl traumų tikimybės tiek veterinarijos gydytoja, tiek ir draudimo specialistai primena nesivesti augintinių į masinių susibūrimų vietas, kur renkamasi stebėti naujametinių fejerverkų.

„Kaip rodo mūsų klientų patirtis, smulkesnių augintinio negalavimų gydymas vidutiniškai gali atsieiti iki 150 eurų. Esant sudėtingesniems susirgimams ar sužalojimams, kuomet prireikia ir operacijos, reikalinga suma gali pasiekti 500 eurų ar daugiau. Augintiniais besirūpinantiems šeimininkams išvengti nenumatytų išlaidų padeda sparčiai Lietuvoje populiarėjanti augintinių draudimo paslauga. Kasmet matome apie 10 proc. didėjantį apdraustų augintinių skaičių, pastebime, kad didelė dalis klientų augintinius draudžia jau ne pirmus metus“, – sako Dainius Baltinas, „Compensa Vienna Insurance Group“ pardavimų departamento vadovas.

Norint apdrausti augintinį, šis turi būti pažymėtas poodine mikroschema arba tatuiruote. Draudžiami šunys nuo 6 mėnesių iki 8 metų, o katės nuo 6 mėnesių iki 9 metų amžiaus. Draudimas apsaugo nuo nenumatytų gydymo išlaidų, atsiradusių dėl netikėtos augintinio ligos. Pavyzdžiui, prireikus pilvo, žarnyno ar skrandžio gydymo arba operacijos po traumos.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Įstatymo pataisa parlamentaras siekia apsaugoti augintinius nuo nuodijimo

confident-noyce

Augintinis namuose – ir džiaugsmas, ir atsakomybė: veterinarė įvardijo dažniausiai šeimininkų daromas klaidas

confident-noyce

Seimas sugriežtino fejerverkų prekybą ir naudojimą

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau