Naujajame J. Miltinio dramos teatro sezone – dėmesys istorijai

Naujajame J. Miltinio dramos teatro sezone – dėmesys istorijai

JP / JP, Luko VARANAUSKO nuotr.

Asmenybės paieškų labirintai, kiek primirštos šalies istorijos vingiai ar pasaulio aktualijų verpetai – apie tai ir dar daugiau 79-ajame Juozo Miltinio dramos teatro sezone kvies mąstyti ir diskutuoti naujus darbus pristatantys režisieriai.

Iki 2019-ųjų metų pabaigos panevėžiečiams ir miesto svečiams numatyta parodyti tris premjeras, o peržengus metų sandūrą teatro gerbėjus veikiausiai pasieks dar tiek pat nematytų pastatymų.

BIC

Naująjį teatrinį sezoną planuojama pradėti premjera pagal Tomo Šinkariuko pjesę „Kelionė į Edeną“. Pirmą kartą spektaklis bus rodomas rugsėjo 12, 13 ir 15 dienomis.

Spektaklį režisuoja panevėžiečiams jau pažįstamas režisierius Augustas Gornatkevičius, kuriam šis pastatymas teatre – trečiasis. Teatro gerbėjams jaunasis kūrėjas anksčiau yra pristatęs spektaklius „Roberto Zucco“ ir „Hotel universalis“.

„Kelionė į Edeną“ – pasakojimas apie jauną porą, besileidžiančią į siurrealistinę kelionę ir joje akis į akį susiduriančia su savo „alter ego“. Netikėtai sutikti žmonės padeda jaunuoliams tiek į pačius save, tiek į visą supantį pasaulį pažvelgti kitomis akimis.

Prieš daugiau nei dešimtmetį parašyta pjesė gimė dar tais laikais, kai žmogaus sąmonę paveikiai valdė televizoriai, laikraščiai ar radijas.

„Ji yra apie tai, jog žmonėms sudėtinga surasti kontaktą su kitu žmogumi ir, nors tai gali privesti prie įvairių psichozių, dažnai daug lengviau yra susikalbėti pačiam su savimi“, – sako Juozo Miltinio dramos teatro meno vadovas Andrius Jevsejevas.

A. Jevsejevas.

Jis pastebi, kad panašios pjesėje keliamos temos yra gvildenamos filosofinėje literatūroje, pavyzdžiui, Marshall McLuhan knygoje „Kaip suprasti medijas. Žmogaus tęsiniai“. Joje kalbama apie iš pažiūros pamirštą laikmetį, kuriame analizuojami principai nesunkiai persikėlė ir į šių dienų – interneto, socialinių tinklų, technologijų – erą.

„Spektaklis neturėtų nutolti toli nuo pjesės, pasakojančios apie žmogiškumo paieškas pasaulyje, kuriame žmonės yra linkę užsidaryti į mažą, idealų, tačiau įsivaizduojamą pasaulį telefono ekrane. Nors toks pasaulis visada yra spalvingesnis – jį galima užprogramuoti kaip tik norisi, – jis yra netikras ir su šiuo netikrumu žmonėms vis viena tenka susidurti: dažniausiai tuomet, kada reikia išspręsti realią problemą, o įrankių tam padaryti – nėra“, – sako jis.

O situacijos, kuomet racionaliai išspręsti emocinį ar psichologinį kliuvinį darosi vis sudėtingiau, A. Jevsejevo įsitikinimu, paliečia visų gyvenimus.

„Tokiais momentais neretai nuleidžiame akis žydrajame spindulyje, nes ten gyvenimas gražesnis: profilio nuotraukoje visiems rodome, kokie esame gražūs, laimingi, o kaip yra iš tikrųjų žinome tik patys.“

Lapkričio 7–8 dienomis žiūrovų teismui bus pristatytas ir spektaklis „Provokatoriai“, kuriamas pagal absurdo dramos klasiku vadinamo lenkų dramaturgo Sławomiro Mrożeko pirmąją pjesę „Policija“, parašytą ir publikuotą 1958 metais.

Šios groteskinės pjesės veiksmas vyksta neapibrėžtoje mitinėje valstybėje, kurioje nebelieka kitaminčių, išskyrus paskutinjį šalyje politinį kalinį – sąmokslininką, kuris tuoj pasirašys lojalumo valstybei pasižadėjimą ir bus paleistas iš kalėjimo.

Tačiau teisėsaugos sistemai atsikračius paskutiniojo svetimkūnio iškyla pavojus, jog pati Sistema, kurią sudaro policijos pareigūnai, teisėjai ir kalėjimų prižiūrėtojai, nebeteks prasmės. Todėl kalinį tardantys policininkai stengiasi padaryti viską, kad sąmokslininkas lojalumo valstybei deklaracijos nepasirašytų. Galiausiai ir patys policininkai organizuoja sufabrikuotą pasikėsinimą į valstybės galvą, nes tik tokiu būdu įmanoma išlaikyti šalies valstybingumą ir grąžinti prasmę pernelyg uoliai ir efektyviai dirbančiam teisėsaugos aparatui.

R. Teresas.

Spektaklį režisuoja ilgametis teatro aktorius, režisierius Rimantas Teresas, kuriam per visą savo kūrybinį laikotarpį jau yra tekę dirbti su panašaus pobūdžio, stilistikos dramaturgija.

„Manau, kad pjesė yra artima ir paties R. Tereso kaip žmogaus, režisieriaus ar aktoriaus pasaulėžiūrai. O galimybė dirbti su žmogumi, kuris yra daug patyręs, mokytis iš jo turėtų tapti įsimintina patirtimi, ypač jaunesniems trupės aktoriams“, – pastebi teatro meno vadovas.

Trečioji šio pusmečio premjera – spektaklis „Mūsiškiai“, kurį stato scenos provokatoriumi tituluojamas režisierius Artūras Areima. Žiūrovams pirmą kartą jis bus rodomas lapkričio 22, 23 ir 24 dienomis.

Spektaklis kuriamas dalinai remiantis to paties pavadinimo rašytojos Rūtos Vanagaitės knyga, kurioje iškeltus leitmotyvus spektaklio pjesei pritaiko vidurinės kartos lenkų dramaturgas Michał Walczak, aukštai vertinamas ne tik pačioje Lenkijoje, bet ir už jos ribų. Pats A. Areima su M. Walczak pjesėmis pradėjo dirbti dar prieš gerą dešimtmetį.

Anot dramaturgo, jį labiausiai domina įtampos, atsirandančios tarp fikcijos, istorinės tiesos ir valstybės politinės-ideologinės pozicijos šiuo klausimu – ypač, kai istorinės atminties temos iškeliamos literatūrine ar teatrine forma.

Kol kas pjesės kūrimo procesas linksta į bandymą pažvelgti į holokausto temą ir iš jos išplaukiančią visą aibę moralinių, politinių, visuomeninių ar su istorinės tiesos paieškomis susijusių klausimų iš miniatiūrinio visuomenės modelio, pavyzdžiui, šeimos perspektyvos, ieškant žaismingesnės formos, leidžiančios per tam tikrą kritinę distanciją pažvelgti į problemas, kurių mūsų visuomenė daugeliu atveju stengiasi nepamatyti.

Gruodžio pradžioje teatras žada nudžiuginti ir mažuosius žiūrovus – spektaklį pagal Prancūzijos rašytojo Antuano de Sent Egziuperi 1943-aisiais išleista pasaką „Mažasis princas“ stato jaunoji režisierė Kotryna Siaurusaitytė.

„Mane įtraukė užburiantis pasakojimas apie vienišumą, draugystę, meilę ir tiesą, kuriame atsisakoma griežto suaugusiųjų realizmo ir visa yra paremta vaiko vaizduote, fantazija. Ši istorija –lyg vaizdas iš paukščio skrydžio į žmoniją ir ypač nekaltuosius, kurių gyvenimas susideda iš skrydžio ir nesėkmingos meilės, į tuos, kurie krenta į Žemę ir nesusižavėję tuo, ką randa čia, galiausiai dingsta be pėdsakų“, – sako ji.

„Teatre kūrybiniai procesai vyksta gana sudėtingai tiek dėl didžiosios scenos rekonstrukcijos, tiek dėl tam tikrų vykdomų struktūrinių permainų, kurios visą laiką yra šiek tiek skausmingos. Šią vasarą paaukojome pokyčiams. Kiek esame pasirengę tolimesniems kūrybiniams ieškojimams, pamatysime sezonui prasidėjus“, – pastebi A. Jevsejevas.

AIK

H2Auto plovykla

Mano namukas

JUKmedia

Lazy Monkey

Dattoo tattoo

PIC

NĖRA KOMENTARŲ

Atsakyti

JP.LT už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.LT pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.