Už 90 šviesmečių nuo Žemės astronomai pastebėjo planetą su stulbinančia atmosfera ir galimybe, kad joje egzistuoja vandens turintys debesys.
TOI-1231b yra egzoplaneta, kas reiškia, kad ji yra už mūsų Saulės sistemos ribų. Ją atrado mokslininkų komanda iš NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos iš Naujosios Meksikos universiteto.
TOI-1231b buvo aptikta naudojantis duomenimis iš „Transiting Exoplanet Survey Satellite“ (TESS) palydovo ir patvirtinta naudojantis „Planet Finder Spectrograph“ (PFS) spektrografu, įrengtu „Magellan Clay“ teleskope, Čilėje.
Vos per 24 Žemės dienas, TOI-1231b užbaigia orbitą aplink savo raudonąją nykštukę žvaigždę NLTT 24399.
NLTT 24399 yra mažesnė, lengvesnė ir blankesnė už mūsų Saulę, o tai sąlyginai palengvino naujos egzoplanetos aptikimą.
„Įsivaizduokite į Žemę panašią planetą, keliaujančią priešais Saulės dydžio žvaigždę, kuri tuomet ,užblokuos tik nedidelę dalį jos šviesos. Tačiau jei ji keliaus priešais gerokai mažesnę žvaigždę, tuomet blokuotos šviesos dalis bus didesnė,“ – sakė mokslininkai. „Tam tikra prasme tai ant žvaigždės paviršiaus sukuria didesnį šešėlį, dėl ko planetas, egzistuojančias aplink raudonąsias nykštukes, yra lengviau aptikti ir tirti“.
Puikus kandidatas stebėjimams
Astronomai nustatė, kad TOI-1231b yra „keistai panaši“ į Neptūną, tiek dydžiu, tiek tankiu, kas leidžia jiems manyti, kad ji taip pat yra dujinė, o ne uolinga, kaip Žemė. Vis dėlto, jos temperatūra yra panašesnė į mūsų gimtosios planetos.
„Nors TOI 1231b yra aštuonis kartus arčiau savo žvaigždės, nei Žemė yra arti Saulės, tačiau jos temperatūros yra panašios į Žemės, dėka vėsesnės ir mažiau ryškios jos žvaigždės šeimininkės,“ – sakė viena iš tyrimo autorių, Diana Dragomir. „Vis dėlto, pati planeta yra didesnė už Žemę ir šiek tiek mažesnė už Neptūną, galėtume ją vadinti subneptūnu“.
Atsižvelgiant į temperatūra, TOI-1231b yra viena iš vėsiausių, nedidelių egzoplanetų, kurią buvo galima aptikti būsimiems atmosferiniams tyrimams.
„Palyginus su daugeliu iki šiol aptiktų tranzitinių planetų, kurios dažnu atveju pasižymi kepinančiomis temperatūromis, siekiančiomis šimtus ar tūkstančius laipsnių, TOI-1231b yra pozityviai šalta,“ – sakė tyrimui vadovavusi autorė Jennifer Burt.
Ankstesni tyrimai rodo, kad planetų, kuriose yra tokia žema temperatūra, atmosferoje gali būti debesų. Neseniai atrasta K2-18 pademonstravo vandens debesų egzistavimo įrodymus, kurie šokiravo mokslininkus.
„TOI-1231b yra viena iš nedaugelio kitų mums žinomų panašaus dydžio ir temperatūros spektro planetų, taigi būsimi šios naujos planetos stebėjimai leis mums nustatyti, kaip dažnai (ar retai) vandens debesys formuojasi šiuose vidutinio klimato pasauliuose,“ – sakė Burt.
Ir tai nėra vienintelis ypatingas šios planetinės sistemos bruožas.
Ji tolsta nuo Žemės tokiu dideliu greičiu, kad mokslininkai gali lengvai aptikti iš jos atmosferos ištrūkstančius vandenilio atomus – tarsi paskui planetą paliktą uodegą.
„Mažas TOI-1231b tankis rodo, kad ją supa didelė atmosfera, ir kad ji nėra uolėta planeta. Bet šios atmosferos sudėtis ir mastas nėra žinomi,“ – sakė Dragomir. „TOI-1231b gali turėti didelę vandenilio ar vandenilio-helio atmosferą arba tankesnę vandens garų atmosferą. Kiekviena jų rodytų skirtingą kilmę, leidžiančią astronomams suprasti, ar ir kaip skirtingai planetos formuojasi aplink raudonąsias nykštukes, palyginus su, pavyzdžiui, aplink mūsų Saulę egzistuojančiomis planetomis.“
Nauja egzoplanetų tyrimų era
NASA tyrėjų teigimu, tokio tipo atradimai žymi naują egzoplanetų tyrinėjimų erą. Jie pereina nuo paprasčiausio šių neįprastų planetų aptikimo iki konkrečių pasaulių stebėjimo ir jų atmosferų supratimo.
Panaudodami technikas, vadinamas transmisijos spektroskopija mokslininkai viliasi planetos atmosferoje užfiksuoti žvaigždės šviesą. Atmosferos molekulės absorbuoja šią šviesą, palikdamos tamsias linijas, „kurios gali būti skaitomos tarsi brūkšninis kodas“ ir atskleidžiančios savo dujinę sudėtį.
„Vienas iš labiausiai intriguojančių paskutiniųjų dviejų dešimtmečių egzoplanetų mokslo rezultatų iki šiol yra tai, kad nei viena iš naujų mūsų aptiktų planetinių sistemų nebuvo panaši į mūsų pačių Saulės sistemą,“ – sakė Burt. „Jose pilna planetų, kurių dydis svyruoja nuo Žemės iki Neptūno, skriejančių daug trumpesnėmis už Merkurijaus orbitomis, todėl neturime jokių vietinių pavyzdžių, su kuriais galėtume jas palyginti.“
Mokslininkai planuoja vėliau šį mėnesį ir toliau tirti šią planetą, tam pasitelkiant Hablo kosminį teleskopą. Jie taip pat viliasi tęsti savo stebėjimus ir išplėsti tyrimus, naudojantis James Webb kosminiu teleskopu, kurį planuojama paleisti vėliau šiais metais.