NASA netyčia gali sukurti pirmąjį dirbtinį meteorų lietų

AutoriusGismeteo.ltFotoNASA

Jei pagal planą eisis NASA bandymas apsaugoti mus nuo asteroidų, tuomet jau per artimiausius metus Žemė gali išvysti savo pirmąjį dirbtinį meteorų lietų.

Tyrime, kuris kovo mėnesį buvo paskelbtas „The Planetary Science Journal“, iškelta teorija, kad kai 2022 metais NASA kosminis erdvėlaivis rėšis į asteroidą, tuomet šis susidūrimas kosmose paskleis gausybę nuolaužų.

Egzistuoja tikimybė, kad sprogimo zonoje gali atsidurti ir Žemė.

Taigi koks tiksliai yra šis NASA projektas?

Ko gero, ne kartą esate girdėję, kad dėl asteroidų grėsmės mūsų Žemei reikia turėti planetinę apsaugą. Jau anksčiau į Žemę rėžėsi asteroidai ir tai gali nutikti vėl.

Ir čia atkeliauja „Double Asteroid Redirection Test“ (DART) misija.

Šios NASA vadovaujamos programos tikslas – išsiaiškinti ar mes galime sėkmingai nukreipti komose esančius objektus į juos paleidžiant kosminį erdvėlaivį, kuris nukreiptų objektus nuo jų maršruto.

Koks yra DART taikinys?

Arti Žemės esantis asteroidas Didymos. O jei kalbėtume konkrečiau, tai mažesnis orbitoje aplink Didymos skriejantis asteroidas, kuris buvo pramintas „Didymoon“.

Asteroido palydovas yra ypač mažas natūralus palydovas, kuris kosmose skrieja kito objekto orbitoje.

Didymos skrieja aplink Saulę, kaip ir Žemė, ir jo pagrindinio kūno skersmuo siekia apie 780 metrų. Jo palydovo skersmuo siekia vos 160 metrų, o tai labiau atitinka asteroidų dydį, kurie galėtų kelti didžiausią pavojų Žemei.

Didymos ir jo palydovas nėra laikomi keliančiais Žemei grėsmę, tačiau jų artumas paverčia juos geru bandymo subjektu.

DART planuojama paleisti 2021 metais, šiuo metu numatyta tai vykdyti vėlyvą liepos mėnesį. DART bus paleistas iš SpaceX raketos „Falcon 9“, iš Kalifornijos.

Tuomet maždaug metus jis skries aplink Žemę ir tuomet pajudės link Didymoon. Tikimasi su dviem asteroidais susidurti apie vėlyvą 2022 metų rugsėjį ar ankstyvą spalį.

DART kosminis erdvėlaivis į asteroido palydovą rėšis 6,6 km/s greičiu, kas yra beveik 19 kartų greičiau nei garso greitis.

Jiedu susidurs, kuomet Didymos ir jo palydovas nuo Žemės bus nutolę maždaug 11 milijonų kilometrų.

Susidūrimas sulėtins mažąjį asteroidą, tačiau vos vieno procento dalele, skelbiama NASA tinklalapyje, tačiau Didymoon orbitinį periodą tai pakeis keliomis minutėmis. Tai gali skambėti kaip nedidelis skirtumas, tačiau jis būtų matomas ir išmatuojamas teleskopais iš Žemės.

Susidūrimo metu asteroide susiformuos krateris ir į kosmosą pasklis jo medžiagos.

Didžioji dalis nuolaužų susitelks meteoroido sraute netoli Didymos, tačiau priklausomai nuo iš susidūrimo sklindančių nuolaužų greičio, jų dalys gali ištrūkti iš Didymos orbitos ir pajudėti Žemės link.

Prognozuojama, kad susidūrimo metu suformuotas krateris siektų apie 10 metrų skersmenį.

„Galimos, tačiau mažai tikėtinos ir didesnės išskirtos masės ir didesni krateriai (net viršijantys 100 metrų diametrą šiame 163 metrų diametro palydove), o tikslūs rezultatai priklauso nuo nežinomos jėgos, poringumo ir kitų fizinių Didymoon savybių,“ – teigiama tyrime.

Antrasis erdvėlaivis, HERA, bus apylinkėse ir stebės susidūrimo poveikį Didymoon sistemai. HERA yra vadovaujamas Europos kosmoso agentūros (ESA).

Kaip ilgai gali trukti, kol mes išvysime nuo Didymos atskriejusias nuolaužas?

Tyrime pateikiamos kelios skirtingos mūsų dirbtinio meteorų lietaus galimybės, kurios priklauso nuo susidūrimo laiko ir nuolaužų greičio.

Remiantis kai kuriais scenarijais nedidelės asteroido dalelės Žemę galėtų pasiekti per 15–30 dienų, tačiau kitoms gali prireikti ir daugiau nei dviejų metų.

Viena iš problemų yra ta, kad žmonių sukurti palydovai skrieja Žemės orbitoje ir jiems gali egzistuoti pavojus susidurti su atskriejusiomis nuolaužomis. Tyrime pabrėžiama, kad ir anksčiau kosminiai erdvėlaiviai, tokie kaip ESA valdomas GAIA, susidurdavo su natūraliais meteorais.

Nors bet kokios žalos palydovams ar orbitoje esantiems teleskopams tikimybė DART susidūrimo metu yra ekstremaliai maža, tyrime aiškinama, kad tokio potencialaus nuolaužų kelio sekimas padėtų mums pasirengti galimai tikimybei, kai arti Žemės esantis kosmosas būtų perpildytas nuolaužomis.

Žmonijai gali tekti išmokti tvarkytis su vis daugiau nuolaužų mūsų orbitoje arba bent jau planuoti kaip nuo jų apsaugoti būsimas kosmoso misijas.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.


PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Vaizdo įrašas iš Marso atskleidžia „Perseverance“ marsaeigio nusileidimą

confident-noyce

Dėl pandemijos Žemė yra tyliausia per ištisus dešimtmečius

confident-noyce

Iki 2040 m. penktadalis pasaulio populiacijos bus paveikta smengančios žemės

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau