NASA mokslininkai paskelbė, kad per 4,5 milijardus metų trunkantį mėnulio egzistavimą kosmose jis iš lėto traukėsi.
Per paskutinius kelis šimtus milijonų metų mėnulio paviršius susitraukė maždaug 150 pėdų (beveik 50 metrų). Mokslininkai šį procesą prilygino džiūstančiai ir razina virstančiai vynuogei.
Anot naujo tyrimo, mėnulio traukimasis tęsiasi ir šiandien, kas lemia tebevykstančius paviršiaus lūžius. Šie aktyvūs plutos lūžiai, besiformuojantys kuomet mėnulio paviršiaus plokštės juda ir viena „užlipa“ ant kitos, yra kalti ir dėl mėnulio paviršių purtančių drebėjimų.
„Kai kurie šių drebėjimų gali būti ganėtinai stiprūs, siekiantys apie 5 balus pagal Richterio skalę,“ – pranešime spaudai sakė Thomas Watters, vyresnysis mokslininkas iš Žemės ir planetinių tyrimų centro Smithsonian Nacionaliniame oro ir kosmoso muziejuje, Vašingtone.
Naudodamiesi nauju algoritmu, sukurtu tiksliai nustatyti paviršinių virpesių kilmę, mokslininkai analizavo duomenis surinktus iš seismometrų, kurie ant mėnulio paviršiaus buvo įrengti „Apollo“ misijų metu.
Sugeneravus duomenis apie drebėjimų kilmę, ši informacija galėjo būti sulyginta su plokščių lūžių fotografijomis, kurios buvo užfiksuotos 2010 metais, NASA erdvėlaivio „Lunar Reconnaissance Orbiter“.
Kuomet naudodamiesi „Apollo“ seismometrais mokslininkai nustatė mėnulio drebėjimų kilmę, jie išsiaiškino, kad aštuoni iš 28 paviršinių drebėjimų įvyko 29 km. spinduliu nuo matomo mėnulio paviršiaus lūžio vietos. Labai tikėtina, kad šie lūžiai aktyvūs ir šiandien.
Naujoji analizė, kuri šiandien buvo paskelbta žurnale „Nature Geoscience“, taip pat atskleidė, kad šeši iš aštuonių drebėjimų įvyko, kuomet mėnulis buvo tolimiausiame nuo Žemės orbitos taške – savo apogėjuje, kuomet jo plutai papildomą įtampą kėlė potvyninės jėgos.
Naujausio tyrimo autoriai toliau analizuoja „Apollo“ seismometrų surinktus duomenis bei mėnulio paviršiaus lūžių linijas ir viliasi atrasti papildomus įrodymus apie pastaruoju metu vykusius paviršiaus drebėjimus.
Šiuo metu mokslininkai tikisi sugrįžti į mėnulį ir surinkti daugiau informacijos apie tai, kas ten iš tiesų vyksta.
„Naujo seismometrų tinklo kūrimas ant mėnulio paviršiaus turėtų būti žmonijos tyrimų mėnulyje prioritetu, tam kad būtų surinkta daugiau informacijos apie mėnulio viduje vykstančius procesus ir kad būtų nustatyta, kokio masto riziką kelia mėnulio drebėjimai,“ – sakė Renee Weber, planetos seismologas NASA Maršalo kosminių skrydžių centre.