NASA marsaeigis „Curiosity“ atsiuntė linkėjimą asmenukės forma.
Šioje asmenukėje matomas pats marsaeigis bei uolinga formacija, praminta „Mont Mercou“, kuriai šis pavadinimas suteiktas Prancūzijoje stūksančio kalno garbei.
Ir nors pati nuotrauka tikrai įspūdinga, tačiau ji iš tiesų buvo padaryta švenčiant 30-ąjį iki šiol „Curiosity“ surinktą pavyzdį, po to, kai marsaeigis išgręžė skylę netoliese esančioje mėginių teritorijoje, pavadintoje „Nontron“.
„Šis regionas yra pereinamasis tarp molingos vietovės, iš kurios „Curiosity“ išvyksta, ir sulfato turinčios vietovės, kuri laukia priešakyje, ant „Mount Sharp“ – 5 kilometrų aukščio kalno, į kurį marsaeigis riedėjo nuo 2014 metų,“ – skelbia NASA.
Mokslininkai ilgą laiką manė, kad ši tranzicija gali atskleisti, kas nutiko Marsui, kada jis tapo dykumine planeta, kurią mes matome šiandien.
Ši asmenukė yra sudaryta iš 60 kadrų, kovo 26 d., 3070-ąją misijos dieną, užfiksuotų „Curiosity“ įrenginio „Hand Lens Imager“.
Šie 60 kadrų buvo apjungti su 11 nuotraukų, kurias kovo 16 d. užfiksavo marsaeigio „Mastcam“.
Pasitelkdamas savo „Matscam“ marsaeigis „Curiosity“ kovo 4 d. taip pat įamžino ir kelias panoramas.
NASA paaiškino: „Nufotografavęs vieną panoramą iš maždaug 40 metrų atstumo nuo uolienų atodangos, jis riedėjo į šoną ir užfiksavo dar vieną iš to paties atstumo, taip marsaeigis sukūrė stereoskopinį efektą, panašų į matomą 3D vaizdo ieškikliuose. Uolienų atodangos analizavimas iš daugiau nei vieno kampo padeda mokslininkams susidaryti geresnį „Mount Mercou“ nuosėdinio sluoksnio 3D geometrijos vaizdą“.
„Curiosity“ yra didžiausias ir pats pajėgiausias marsaeigis, kuris kada nors buvo pasiųstas į Marsą ir jis yra NASA „Mars Science Laboratory“ misijos dalis.
Iš žemės jis buvo paleistas 2011 metų lapkričio 26 d. ir po beveik metų, 2012 m. rugpjūčio 5 d., jis nusileido Marse.
Pagrindinė marsaeigio misija yra įminti paslaptį ar Marsas kada nors turėjo tinkamas sąlygas gyvybės palaikymui.
NASA teigė: „Misijos pradžioje „Curiosity“ moksliniai įrankiai rado cheminių ir mineralinių įrodymų apie praeityje gyvenimui tinkamą Marso aplinką. Jis ir toliau tiria uolienų įrašus iš tų laikų, kuomet Marsas galėjo būti namais mikrobinėms gyvybės formoms.“