NASA pasidalino nuotraukomis, kuriose matomas ant asteroido paviršiaus esantis, labai neįprastas kalnas.
Šis gamtos stebuklas, kuris yra vadinamas „Ahuna Mons“, buvo aptiktas ant Cereros paviršiaus – nykštukinės planetos, kuri laikoma didžiausia Saulės sistemos kosmine uoliena, iki 2006 metų priskirta asteroidams.
Zondas, pavadintas „Dawn“, šiuo metu yra įstrigęs Cereros orbitoje.
NASA rašė: „Ahuna Mons nėra panašus į nieką, ką žmonija matė iki šiol. Pirmiausia, jo šlaitai yra papuošti ne senais krateriais, bet jaunos kilmės vertikaliais dryžiais. Nauja to kilmės hipotezė teigia, kad purvo burbulas pakilo iš nykštukinės planetos gelmių ir silpnajame taške išsiveržė per jos ledinį paviršių ir tuomet sustingo.“
Cerera gali pasigirti organinių cheminių medžiagų ištekliais, kurie minimi kaip „esminiai gyvybės komponentai.“
NASA „Dawn“ kosminio zondo duomenys atskleidė, kad mažytis nežemiškas pasaulis pasižymi kur kas didesne organinių medžiagų gausa, nei buvo manyta iš pradžių.
Nors tai nereiškia, kad kadaise Cereroje gyveno ateiviai, tai gali atskleisti, kad cheminės medžiagos, kurios yra būtinos gyvybės vystymuisi, yra išplitusios Visatoje.
Nėra žinoma, kaip organinės medžiagos atsidūrė Cereroje, tačiau tikėtina, kad į nykštukinės planetos paviršių jas atnešė kiti asteroidai ar kometos.
Cerera yra garsi dėl „paslaptingų ateivių šviesų“, kurios atrodo spindinčios nuo jos paviršiaus. Tikėtina, kad šį fenomeną sukelia nuo ledo atsispindinti šviesa.