Vilniuje statyti planuojamai Nacionalinei koncertų salei dar bus ieškoma sprendimų operatoriaus, kuris leistų į jos valdymą labiau įsitraukti sostinės savivaldybę ir Kultūros ministeriją, sako kultūros ministras Simonas Kairys.
Anksčiau svarstyta, kad salės operatorius bus Nacionalinis simfoninis orkestras, tačiau, kultūros ministro teigimu, objekte vyks daug įvairiausių veiklų, kurioms planuoti geriau tiktų kita struktūra.
„Sutarėme, kad kalbant apie tokį multifunkcinį objektą, operatorius turi būti atliepiantis šiuolaikinius poreikius, demokratiškas, gebantis derinti daugybę veiklų tokiame dideliame objekte. Aš džiaugiuosi, kad mes dėl to sutarėme ir tikrai su savivaldybe gryninsime tokį operavimo modelį praktiškai“, – sakė jis.
S. Kairys pabrėžė, kad ministerija yra labai dėkinga Nacionaliniam simfoniniam orkestrui už jo indėlį ieškant sprendimų dėl salių ir tvirtino, kad orkestras turėtų vienaip ar kitaip dalyvauti objekto valdyme.
„Kiek mes diskutavome, turi šiame dalyke dalyvauti ministerija, savivaldybė, tas pats simfoninis orkestras (…). Galėsime sudėlioti po to dalininkus, valdybas, patariamasias tarybas, kad tikrai būtų visa mūsų kompetencija vienoje vietoje“, – kalbėjo ministras.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius tvirtina, kad operatorius turės būti dar prieš prasidedant objekto statyboms, jos planuojamos 2023-iaisiais.
„Tai yra labai svarbu, nes kai prasidės statybos darbai, galutiniai projektavimo niuansėliai, norisi, kad ta įstaiga, kuri operuos, turėtų žodį ir statybos metu. Nesinori tokios situacijos, kuri kartais atsitinka Lietuvoje, kai ateina operatorius ir sako – kas per durniai projektavo, durų rankenos ne tokios, ar dar kažkas“, – kalbėjo R. Šimašius.
Anot jo, bus siekiama, kad koncertų salė būtų atvira ir „nebūtų uždaryta vienam orkestrui“, net jei jis ir turės reziduojančio orkestro statusą.
Kalbėdamas apie objekto funkcijas, S. Kairys įvardijo, kad pagrindinėje didžiojoje salėje, be klasikinės muzikos koncertų, turėtų vykti ir kiti renginiai, „kurie netrukdys natūraliai akustikai“, t.y. galėtų vykti su minimaliu įgarsinimu, pavyzdžiui, džiazo muzikos koncertai, operos renginiai su minimalia scenografija. Įrengiant mažąją salę, anot jo, prioritetas bus teikiamas teatrui ir šokiui, tačiau galės vykti ir koncertai, kongresai ar šiuolaikinio cirko renginiai.
„Erdvė, kuriai dar iš tiesų reikia tos diskusijos, vadinamas „Tautos namų“ pastatas, kuris iš esmės dedikuojamas kaip ir ekspozicijoms, edukacijoms, bet tikrai dar reikia pasukti galvą, kaip padaryti geriausiai“, – teigė jis.
Salę projektuoja konkursą laimėjusi ispanų architektūros studija „Arquivio architects“. Su ja Vilniaus miesto savivaldybė pernai lapkričio pabaigoje pasirašė 7 mln. eurų sutartį. Už akustinę dalį bus atsakinga įmonė iš Japonijos „Nagata Acoustics“.
Koncertų ir Tautos namų salių kompleksas iškils buvusių Profsąjungos rūmų vietoje – ant Tauro kalno, šalia parko ir Liuteronų sodo. Skaičiuojama, kad pakoregavus projektą, investicijoms prireiks 74,83 mln. eurų, t. y. 22,86 mln. eurų daugiau, nei planuota.
Bendras komplekso plotas sieks 16 tūkst.–18 tūkst. kvadratinių metrų. Planuojama, kad Didžioji koncertų salė talpins iki 1,5 tūkst.–1,7 tūkst. klausytojų, ji bus pritaikyta ir klasikinės (simfoninės ir kamerinės) muzikos koncertams, ir kitų žanrų muzikos koncertams: salės akustinę kokybę numatyta pritaikyti panaudojant projektuojamas kintamos natūralios akustikos priemones.
Mažąją, kitaip – daugiafunkcę profesionalaus scenos meno, 500 vietų salę planuojama naudoti įvairiausiems meno žanrams pristatyti. Trečioji, Tautos namų salė, bus skirta ekspozicijų, renginių ir edukacinei veiklai.
Reziduojančio orkestro kasdieninei veiklai, pirmiausia – repeticijoms, bus suprojektuota atskira, ketvirta, salė. Akustinėmis savybėmis ji bus artima didžiajai, tokio pat dydžio planuojama ir scena. Kompleksą jungs holas, jį žadama pritaikyti įvairioms veikloms, čia veiks ir restoranas bei knygynas. Lankytojams bus atvertos ir terasos bei pastatų stogai.
