Nenadas Čanakas nenorėjo šnekėti apie ateitį Panevėžyje, tačiau teigė, kad viskas greitai paaiškės.
Panevėžio „7bet-Lietkabelis“ per visą klubo istoriją buvo iškovojęs vieną „Betsafe-LKL“ medalį, tačiau 2018-aisiais atvykus Nenadui Čanakui panevėžiečiai per penkerius metus iškovojo jau ketvirtąjį iš eilės ir penktą LKL medalį klubo istorijoje.
„Aišku, esu labai laimingas ir didžiuojuosi žaidėjais. Rungtynėse vėl žinojome, ką norime daryti gynyboje, joje atlikome neblogą darbą, – mačą komentavo N. Čanakas. – Momentais nustodavome dalintis kamuoliu puolime, bet prieš Jonavą žaisti 5 kartus per 11 dienų nėra lengva. Manau, kad nusipelnome bronzos medalių, vienu metu šį sezoną jau buvome beveik mirę. Turėjome porą labai sudėtingų situacijų, bet radome būdų, kaip iš jų išlipti ir dabar esu labai laimingas ir didžiuojuosi komanda.“
Penktą sezoną Panevėžyje užbaigęs serbas nukėlė kepurę prieš „7bet-Lietkabelio“ organizaciją.
„Jau sakiau po pralaimėjimo Paryžiaus komandai, kad klubo žmonės, ypač Martynas Purlys, daro neįtikėtiną darbą, – pasakojo specialistas. – Noriu pakartoti savo žodžius, tai nėra tas pats klubas, koks buvo, kai atvykau 2018-ųjų spalį. Tas pats vardas, bet ne tas pats klubas.
Tie žmonės padarė taip, kad mes jaučiamės, kaip aukščiausio lygio Europos klubas. Turime viską, ko reikia. Panevėžyje yra 90 tūkst. žmonių, bet turime viską – laiku mokamus atlyginimus, puikius automobilius, puikius butus, nuostabią medikų komandą, gerą salę. Tiesiog tikiuosi, kad jie išlaikys entuziazmą ir toliau judėti šia kryptimi.“
– Ką šis pasiekimas reiškia jums, kaip treneriui?
– Reiškia daug. Esu vyras, kuris labai sunkiai susitaiko su pralaimėjimais, tad sezoną pergalingai užbaigti yra be galo svarbu. Ketverius metus iš eilės iškovojame medalius LKL ir KMT. Manau, kad dar kartą įrodėme, kad „7bet-Lietkabelis“ yra Top 3 komanda Lietuvoje.
– Virginijus Šeškus sakė, kad nesitikėjo, jog serijoje keisite gynybos sistemas. Ar sutinkate, kad tai buvo raktas į pergalę?
– Tai mums tikrai padėjo. Iš pradžių gynėmės „step out“ gynyba, kurioje reikia būti labai energingiems, o mes tokie nebuvome. Pakeitėme gynybą ir tai veikė. Svarbiausia, kad laimėjome seriją ir iškovojome medalius.
– Po pergalės apsikabinote su klubo direktoriumi Martynu Purliu. Ką galite pasakyti apie šį žmogų ir jūsų santykius?
– Gyvenime neturi daug draugų, yra žmonės, kuriuos pažįsti, bet Martynas yra vienas iš mano draugų. Nežinau, kaip dar pasakyti, jis yra mano draugas visam gyvenimui. Po penkerių metų galiu drąsiai tai sakyti.
– Ar galėtumėte kažką pasakyti apie kitą sezoną, ar norėtumėte likti Panevėžyje?
– Dabar pašvęskime, ne laikas apie tai šnekėti dabar. Viską greitai sužinosime. Pasikalbėsiu su Martynu ir žinosime, bet prašau, neklauskite to manęs dabar, leiskite pašvęsti.
– Pirmi trys mačai serijoje nebuvo geri, tačiau pastarieji du – puikūs. Kaip pavyko taip pakeisti komandą?
– Neturiu magiškos lazdelės, žaidėjai patys rado motyvacijos, ambicijų. Jie liko kartu, ir manau, kad parodė, jog esame geresnė komanda už Jonavą. Po to košmaro Panevėžyje trečiosiose rungtynėse nebuvo lengva. Žiūrėjau tą mačą dar kartą namuose ir verkiau nuo mūsų žaidimo. Dvi dienos po to sužaidėme nuostabų susitikimą Jonavoje, šiandien taip pat sužaidėme gerai. Viskas buvo apie komandinę dvasią.
