Miežiškietė muziejininkė V. Karklytė: „Kalėdiniai žaislai bei atvirukai atspindi šalies istoriją“

AutoriusARNETA MATUZEVIČIŪTĖFotoRIMVYDAS ANČEREVIČIUS
Kalėdinių žaisliukų muziejuje dabar daugiau nei pusantro šimto atvirukų. Visus juos surinko V. Karklytė.

Per petį atsainiai permestas šalikas, po guviai šlepsinčių šlepečių padais girgždanti trapi sniego pluta, trumpas žvilgsnis į juodais dūmais springstantį kaimyno kaminą ir iš rankų vos neišsprūsta raktelis nuo pašto dėžutės spynos. Jis namuose vienintelis – tad dvigubai brangus. Pirštų galus ima kandžioti gruodžio šaltukas, todėl paimti spaudą iš pašto dėžutės norisi kuo greičiau. Kaip įprasta šeštadienio rytą, ten jau guli spaustuvės rašalu dar kvepiantis laikraštis, o už jo – netikėtumas. Naujienų svorio neatlaikęs, prie dėžės sienelės prisispaudęs rymo ir baltas vokas. Akys suspindi iš džiaugsmo – tai sveikinimas nuo ilgai nematyto artimo.

Ir dabar, ir prieš šimtmetį paštu gauti sveikinimo atviruką buvo nepaprastai maloni staigmena. XIX a. pabaigoje Europoje siųsti sveikinimus tapo itin madinga: įprastai ranka buvo rašomi laiškai ir pridedamas proginis piešinys. Anglų verslininkas Henry Cole įvertino tai, kad siųsti atvirukus šv. Kalėdų proga tapo populiaru, bet vargino rašyti tiek daug laiškų. Jis nusprendė pasiūlyti žmonėms atviruką, atspausdintą pramoniniu būdu, ant kurio pakako užrašyti, kam jis adresuojamas ir kas siunčia.

Pirmasis toks atvirukas iškeliavo prieš 177 metus gruodžio 8 dieną.

„Centre pavaizduota paties H. Cole šeima, o iš šonų užrašai, raginantys pamaitinti alkstantį bei aprengti skurstantį. Kompozicija su filantropine žinute“, – rankoje laikydama pirmojo spausdinto atviruko kopiją atkreipia dėmesį Kalėdinių žaisliukų muziejaus Miežiškiuose muziejininkė Violeta Karklytė.

Anot jos, atvirukai – neatsiejama švenčių dalis ir anuomet, ir dabar, džiuginanti vienas nuo kito nutolusius šimtus tūkstančių žmonių.

V. Karklytė: „Kalėdiniai žaislai bei atvirukai atspindi istoriją šalies“.

Krašto istorija švenčių kontekste

Kalėdinių žaisliukų muziejuje dabar daugiau nei pusantro šimto atvirukų. Visus juos surinko V. Karklytė: priėmė dovanojamus, aptiko internete, išmainė. Seniausias muziejaus eksponatas mena prieškarį – tai 1908 m. išsiųstas sveikinimas.

„Likę pašto ženklai, spaustuvių žymės – lengviausias būdas datuoti atviruką. Iki Pirmojo pasaulinio karo Lietuvoje jie buvo labai populiarūs. Prieškario atvirukai buvo spausdinami užsienyje – Prancūzijoje, Vokietijoje – lietuvių spaustuvininkų užsakymu“, – pasakoja pašnekovė.

Vos pamačiusi, kas pavaizduota ant atviruko, V. Karklytė gali pasakyti, kokiais maždaug metais pagaminta kortelė.

„Viskas slypi simboliuose. Kalėdiniai žaislai bei atvirukai atspindi istoriją šalies, iš kurios yra kilę. Ne išimtis ir Lietuva.“

Iki prasidedant karui lietuviški atvirukai daugiausia buvo piešti. Juose dominavo paprastos, linksmos kompozicijos: sėkmės simbolis keturlapis dobilas, kalėdinėmis spalvomis iš toli matoma raudonoji musmirė, rogutėse sėdintis vaikas, pusnyse paskendęs medinis namas.

Iki prasidedant karui lietuviški atvirukai daugiausia buvo piešti. Juose dominavo paprastos, linksmos kompozicijos.

Kai Lietuva priklausė Vokietijai – dažniau vaizduoti gausos simboliai paršeliai, sėkmės – pasagos. Sovietmečiu itin populiarūs buvo mėlynu drabužiu pasipuošę seniai šalčiai bei snieguolės, žirgai, meškos, kiškiai.

„Nikitos Chruščiovo valdymo metais eglutės žaisliukai gaminti kaip vaisiai ar daržovės, norint parodyti, kaip Sąjungoje malonu ir gera gyventi. Panašių vaizdų tuo laiku daugiau ir ant sveikinimų“, – sako muziejininkė.

Tarpukario atvirukai spausdinti ant fotopopieriaus, tad blizga panašiai kaip šiuolaikiniai. Išsiskiria tik siųsti karo metais – popierius plonesnis, piešiniai nespalvoti.

„Įdomiausia – kas atvirukuose buvo užrašyta: skaitydama atrandu žmogaus širdies dvasią, nuoširdumą. Anuomet sveikinimai buvo paprastesni nei dabar, gal net kiek naivoki. Muziejuje turime egzempliorių, kuriame sveikinama su atgimusia Lietuva ir nugalėtais bolševikais. Dabar retai kur pamatysi atviruką su tautine simbolika“, – pastebi miežiškietė.

Kolekcionuoti atvirukus Lietuvoje, pasak jos, gana populiaru. Kolekcininkų amžius labai įvairus, o vieno eksponato kaina gali siekti ir 50 eurų.

Kolekcionuoti atvirukus Lietuvoje gana populiaru. Kolekcininkų amžius labai įvairus, o vieno eksponato kaina gali siekti ir 50 eurų.

Ne visi atvyksta su istorija

Nors byloja aplinkybes, kuriomis buvo išsiųstas, ne kiekvienas atvirukas su savimi į muziejų atsineša savą istoriją. Muziejininkė sako, kad daugiau gali pasakoti tik apie tuos eksponatus, kurių buvusius savininkus pati kalbino.

„Būna, randame prie durų paliktus kalėdinius žaisliukus: neaišku nei iš kur, nei iš ko. Negalime nei į fundatorių lentą įrašyti, nei daugiau detalių paklausinėti.“

Muziejininkė sako, kad daugiau gali pasakoti tik apie tuos eksponatus, kurių buvusius savininkus pati kalbino.

O būna, kad paprasti pokalbiai lemia netikėtas baigtis. Šią vasarą muziejaus ekspoziciją papildė XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje gaminti žaisliukai Latvijoje, dar Karlio Ulmanio laikais. „Norėjau įsigyti vieną girliandą, šiek tiek dvejojau dėl jos, bet užkalbinau savininkę pasiteiraudama, ar neturi ji dar kokių kalėdinių papuošalų. Ji paatviravo, kad yra keli – rankų darbo, puošti labai plonais šereliais, moters močiutei dar priklausę. Jei ne intuicija ir pokalbis – nežinia, kur dabar tie žaisliukai būtų“, – rodydama naujausius eksponatus šypsosi V. Karklytė.

Moteris nepamiršta ir svečio iš Vokietijos, prieš kurį laiką viešėjusio ir būtent Miežiškiuose pirmą kartą išgirdusio apie savojo krašto tradiciją tarp eglutės šakų Kalėdų rytą ieškoti žaislo-agurko. Jam tai buvo netikėtumas, įkvėpęs grįžti po metų ir muziejui padovanoti tėvams priklausiusius kalėdinius žaislus.

„Muziejus gyvas organizmas – jis atsinaujina, o prie šio proceso prisideda ne tik vietos bendruomenė, bet ir bene kiekvienas į vidų užsukęs.“

Vitrinos gausios eksponatų. Muziejininkė atvirauja, kad jau ir vietos ima stigti.

Vitrinos gausios eksponatų. Muziejininkė atvirauja, kad jau ir vietos ima stigti. Neseniai vaikų piešinius ant sienų pakeitė nauji šventinių atvirukų stendai, kuriuos apžiūrėti bus galima karantinui pasibaigus.

„Linkiu kuo geriausios nuotaikos bei sveikatos. Mokslo žmonės dirba, kad įveiktume virusą, tad nepameskime geros nuotaikos, nebūkime niūrūs“, – linki V. Karklytė.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.


PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Vytauto Didžiojo karo muziejus 2022 metais visuomenei atvers militarinės istorijos paveldą

confident-noyce

Lankytojams atveriami muziejai po atviru dangumi, bibliotekos

confident-noyce

MO muziejus siūlosi tapti pirmuoju, kuriame per karantiną būtų priimami lankytojai

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau