Mokytojo specialybė reikalauja ir artistinių sugebėjimų

Mokytojo specialybė reikalauja ir artistinių sugebėjimų

Dovilė BARVIČIŪTĖ ("Tėvynė") / Asmeninio albumo nuotr.

Velžio gimnazijos pradinių klasių mokytojas Jonas Marcinkevičius naujų mokslo metų pradžią pasitiko su nauju titulu. Prieš mokslo ir žinių dieną Rajono taryba pedagogui suteikė rajono Metų mokytojo vardą. J. Marcinkevičius kukliai džiaugiasi apdovanojimu ir jo nesureikšmina. Sako, kad kiekvienas įvertinimas yra malonus, bet daug mokytojų Panevėžio rajone yra verti šito vardo.

– Apdovanojimu džiaugiuosi, bet jo nesureikšminu. Ir toliau stengsiuosi tobulinti savo profesinę kompetenciją, siekti numatytų tikslų, palaikyti gerą ryšį su vaikais ir bendradarbiauti su tėveliais, – „Tėvynei“ teigė Metų mokytojas.

J. Marcinkevičius mokytojauja 28 metus. Dirbančio kito darbo savęs neįsivaizduoja, o paklaustas, ar teko susidurti su kokiais nors sunkumais ar išankstinėmis nuostatomis būnant mokytoju vyru, J. Marcinkevičius šypteli:

Baltijos implantologijos klinika

– Daugeliui tai yra neįprasta, tačiau Velžio gimnazijoje šie stereotipai sulaužyti. Esame du pradinių klasių mokytojai vyrai ir abu Jonai.

Tikėjo, kad gali būti geras pedagogas

J. Marcinkevičius baigė Šiaulių pedagoginį institutą 1989 metais, tada gavo paskyrimas į Panevėžio rajoną. Mokytojauti pradėjo Velžio gimnazijoje, kurioje iki šiol ir dirba. Per šiuos metus išleido septynias pradinukų laidas ir, žinoma, įgijo didelės darbo patirties.

Mokytojas pasakoja:

– 1983 metais baigiau Bazilionų vidurinę mokyklą (Šiaulių rajone). Kadangi esu iš pedagogų dinastijos ir šioje mokykloje dirbo ir iki šiol dirba daug giminių, matyt, tas ir lėmė mano gyvenimo pasirinkimą tapti mokytoju. Būdavau aš jiems pagalbininkas, organizuodavau ir vesdavau renginius. Mokytojo specialybė reikalauja kūrybos, artistinių sugebėjimų, bendravimo su vaikais. Kad būsiu mokytoju, tvirtai apsisprendžiau vienuoliktoje klasėje. Tikėjau, kad galiu būti geras pedagogas ir sieti savo darbą su pradinukais. Nesinorėjo labai nutolti nuo gimtų namų, nes gyvenau šalia Šiaulių. O įtaką kaip mokytojo savybėms pirmiausiai davė šeima, kuri visada mane palaikė, netrukdė siekti tikslų, skatino.

Svarbiausia, kad vaikai gerai jaustųsi

J. Marcinkevičiaus paklausus, ar geras mokytojas – tas, kuris geba savo mokiniams būti ne tik mokytoju, bet ir draugu, pritarė linkteldamas galvą ir pridūrė, kad geras mokytojas turi būti ne tik mokinių draugas, patarėjas, būtinai linksmas, bet kartu ir didelis autoritetas. Anot pedagogo, tik tada, kai vystosi geri santykiai, glaudus bendradarbiavimas, nuoširdus supratimas, galima siekti aukštų tikslų. Ne veltui pedagogo mokiniai yra aktyvūs įvairių šalies, tarptautinių renginių, meninės raiškos, matematikos, lietuvių kalbos, informacinių technologijų, sporto ir piešinių konkursų dalyviai, prizininkai ir laimėtojai.

– Man svarbiausia, kad vaikai gerai jaustųsi mokykloje ir norėtų į ją eiti. Vaikai turi patirti pažinimo džiaugsmą, pamokos turi būti ,,be sienų‘‘ (neįspraustos į rėmus), aktyvi užklasinė veikla, kuo daugiau kelionių su mokiniais ir jų tėveliais. Kiekvienas vaikas, nežiūrint į jo gebėjimus, turi jaustis gerai ir būti pripažintas, – sako J. Marcinkevičius.

Netikėjo, kad šokių kolektyvas gyvuos 28 metus

Metų mokytojas yra subūręs tautinių šokių kolektyvą. Jo iniciatyva 12 metų organizuojamas Panevėžio regiono vaikų ir jaunimo šiuolaikinių šokių festivalis „Jaunystės šėlsmas“, 10 metų – šalies tautinių šokių kolektyvų festivalis „Velžio klumpė“. Tad labai įdomu, kokią vietą mokytojo gyvenime užima šokiai?

– Esu kilęs iš muzikalios šeimos. Institute šokau tautinių šokių kolektyve. Esu tik mėgėjas. Atvykęs dirbti į Velžio gimnaziją, direktorės V. Sarcevičienės prašymu, subūriau vaikų liaudiškų šokių kolektyvą ,,Kupolėlė“. Netikėjau , kad kolektyvas gyvuos 28-erius metus ir pasieks tiek daug gražių laimėjimų konkursuose, dalyvaus Dainų šventėse, festivaliuose. Per daugelį metų užsimezgė pažintys ir draugystė su meno kolektyvais Lietuvoje ir užsienyje. Norėjosi ir draugus pasikviesti į svečius, todėl kilo idėja organizuoti liaudiškų šokių festivalį ,,Velžio klumpė‘‘ ir šiuolaikinių šokių festivalį ,,Jaunystės šėlsmas‘‘.

Be to, mokytojas inicijuoja ir mokinių piešinių parodas. Pedagogas teigia, kad meninė veikla ugdo gerumą, kūrybiškumą, atidumą, mąstymą – skaitmeniniame amžiuje tai yra labai svarbu. Tokiu būdu vaikai atitraukiami nuo kompiuterio, mobiliųjų telefonų, plečiasi jų kūrybinės galios.

J. Marcinkevičius.

Puoselėja tautiškumo dvasią

Velžio gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Vaida Šiaučiūnė sako, kad apie mokytoją Joną būtų galima kalbėti labai daug ir girti kiek gražių, prasmingų darbų jis yra nuveikęs savo profesiniame ir asmeniniame gyvenime.

– Mokytojas Jonas yra labai charizmatiška asmenybė – lyderis, savo geromis manieromis, estetikos jausmu, gebėjimu užmegzti ir palaikyti gražius tarpusavio ryšius, žavintis tiek mokinius, jų tėvelius, tiek kolegas. Gimnazijos bendruomenė didžiuojasi mokytojo Jono puoselėjama tautiškumo dvasia – jo vadovaujamas jaunučių ir jaunių šokių kolektyvas ,,Kupolėlė“ dalyvavo ne viename rajono, šalies bei tarptautiniuose konkursuose, renginiuose, festivaliuose bei užėmė ne vieną prizinę vietą. Mums didžiulė garbė, kad mokytojo Jono vadovaujama ,,Kupolėlė“ jau ne kartą garsino Velžio gimnazijos vardą ir tradiciniuose Lietuvos moksleivių dainų švenčių renginiuose. Taip pat džiaugiamės kūrybiškomis, inovatyviomis, žaismingomis mokytojo pamokomis bei gimnazijoje organizuojamais renginiais, vakaronėmis, koncertais, – kalbėjo V. Šiaučiūnė.

Gyventojų bendruomenės „Naujasis Velžys“ pirmininkė Birutė Kronienė yra iš tų velžiečių, kurie mokytoją J. Marcinkevičių pažįsta kaip mielą bičiulį ir itin universalų specialistą.

– Jis ir patyręs pradinukų mokytojas, šokių kolektyvo vadovas, puikiai šokdinantis ir vaikus, ir senjorus. Energingas kultūros darbuotojas – būtent per Jono organizuojamus renginius žmonių salėje būna daugiausia. Buvom tuometinės Velžio vidurinės mokyklos mokiniai, kai tik baigęs studijas Jonas atvažiavo mokyti pradinukų, vėliau teko jį pažinti kaip kolegą dirbant pradinių klasių mokytojais, teko ir žolynus Joninėms kartu pjauti, ir laužus krauti, tad galiu sakyti, jog jei ne pūdą, tai bent gerą žiupsnį druskos kartu suvalgėm. Ketverius pastaruosius metus J. Marcinkevičius buvo dukros mokytojas, mūsiškę išmokęs ir meilės šokiui, tad Metų mokytojo titulas mums savaime suprantamas ir mintyse jau seniai jam skirtas. Kad ir kiek mes, suaugusieji, apie mokytoją sakytume gražių žodžių ar jį kritikuotume, viską atstoja mokinių nuomonė – o jie mokytoją Joną myli besąlygiškai, – mano B. Kronienė.

Kastytis Kerbedis

Vasaris

Autodraivas

NĖRA KOMENTARŲ

Atsakyti

JP.LT už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.LT pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.