Premjero Sauliaus Skvernelio vieną iš siūlymų svarstyti mokyklų tinklo finansavimą perduoti savivaldybėms Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) vadina didžiausia įmanoma klaida.
„Mokytojai dar pamena laikus, kai savivaldybės buvo atsakingos už mokyklų finansų tvarkymą. Didesnio chaoso ir po tris mėnesius vėluojančių algų istorijoje nėra buvę. Savivaldybės ir dabar turi visus įrankius sutvarkyti mokyklų sistemą, tačiau akivaizdžiai matome, kad yra nepajėgios ir visiškai nesusitvarko. Šiai dienai, tokiam siūlymui savivaldybės yra visiškai nepasirengusios“, – sako LŠMPS pirmininkas Egidijus Milešinas.
LŠMPS atkreipia dėmesį, jog didžioji dalis savivaldybių iki šiol nesugeba susitvarkyti mokyklų tinklo, dauguma nesilaiko nustatyto mokinių skaičiaus klasėse reikalavimo. Pagalbos mokiniui specialistų, kurių veiklą turi finansuoti savivaldybės, masiškai trūksta. Apie 200 mokyklų neturi direktorių.
Matydama, jog savivaldybės nesugeba užtikrinti esamos švietimo sistemos tinkamo veikimo, LŠMPS imasi iniciatyvos. Profsąjungos vadovai pradeda keliones po Lietuvos savivaldybes, kurių metu išklausys mokytojų ir mokyklų vadovų problemas ir pateiks gerąsias atskirų savivaldybių praktikas.
Be to, susitikimų metu su švietimo ir mokslo bendruomene bus pristatoma LŠMPS pernai metų pabaigoje parengta „LŠMPS vizija 2025“.
„Švietimo sistemoje įsisenėjusių problemų nemažai. Viena iš jų – ugdymo programos. Iki šiol ugdymo programas dažniausiai rengdavo universitetų dėstytojai, todėl jose daug akademinių žinių, bet nedovanotinai mažai praktinių įgūdžių. Lietuvos mokinių praktinių žinių bagažas – tragiškai skurdus. Tą puikiausiai atspindi ir PISA tyrimai“, – įsitikinęs E. Milešinas.
LŠMPS, be visų kitų idėjų, su savo nariais nuolat diskutuoja dėl mokytojų apmokėjimo sistemos tobulinimo ir bazinio mokytojo darbo užmokesčio įvedimo. EBPO švietimo srities pažangiausių šalių dešimtuko mokytojų atlyginimų vidurkis 2018 m. sudarė virš 50 tūkst. eurų per metus iki mokesčių.