Noras gyventi kuo mažiau suvartojant ir teršiant gamtą bereikalingu plastiku panevėžietę anglų kalbos pedagogę atvedė iki nuosavo verslo. Po 15 metų praleistų mokykloje moteris metė darbą ir atidarė parduotuvę „be atliekų“. Pasirodo, toks gyvenimas be atliekų rūpi ne vienam miestiečiui.
Į nedidelę panevėžietės parduotuvėlę užsukusi klientė drąsiai ima panaudotą, bet švarų stiklainį, paversdama jį laikina kavos pakuote.
Ir išties apsipirkti užsukę panevėžiečiai nemato bėdos, kad parduotuvėje sveriama kava ar kiti birūs produktai – kruopos, makaronai, dribsniai, aliejus ar soja nėra steriliai supakuoti.
„Labai palaikau šitą idėją, nesu fanatiškai nusiteikusi, lankausi taip pat prekybos centruose, bet labai stengiuosi palaikyti tą judėjimą. Tai kiek įmanoma prisidedu pati“, – sako pirkėja Skirmantė Dubauskienė.
Dar daugiau už tvarų gyvenimą pasisakantys ir draugiškos aplinkos ieškantys bendraminčiai skatinami į parduotuvę neštis net ir savo pakuotę.
Štai Inga į parduotuvę visuomet keliauja su savo tara ir maišeliais. Daugkartiniais paversti ir seni šampūno ar indų ploviklio buteliukai.
Pasak moters, tokiu būdu ji nebeperka nieko, kas supakuota.
„Aš ne dėl kiekio, o šiukšlių. Man namuose daug šiukšlių ir jų dabar namuose labai sumažėjo. Nėra grikių pakelio, nėra ryžių pakelio. Na čia užtenka paprasto maišelio, stiklainio ir galbūt idėjos“, – pasakoja pirkėja Inga Rudienė.
„Kai visi šneka, kaip reikia saugot gamtą, taršą mažint, kaip plastiko reikia atsisakyt, tai čia visai faina“, – teigia pirkėja Danutė Šulcienė.
„Mes viską sveriam, net muilą pjaustom, sveriam kietą šampūną“, – kalbėjo parduotuvės įkūrėja Lina Padelevičienė. Be pakuotės, parduotuvės įkūrėjos teigimu, pakeisti apsipirkimo įpročius tik iš pirmo žvilgsnio atrodo sunku. O kas pamėgina, nebenori grįžti atgal.
„Tu parsineši produktus ir kai tu iškrauni viską iš maišo, tu pamatai, kad pusė turinio buvo šiukšlės“, – sako S. Dubauskienė.
„Močiutė gali atsinešti savo stiklainį ir aš jai galiu medaus įdėti tiek, kiek ji nori, ir plius dar ką noriu pabrėžti, juk mes ne visada turim daug pinigų ir galim visko nusipirkti, pastebėjau, kad yra žmonių, kurie ateina ir nusiperka pvz., 2 šaukštelius kavos“, – pasakoja L. Padelevičienė.
Be atliekų parduotuvės Lietuvoje nėra naujiena, bet Aukštaitijos sostinėje tokia pirmoji. Mintis imtis neįprasto verslo panevėžietei kilo pasižiūrėjus laidą apie zero waste judėjimą. Tad ir Linos tikslas verstis taip, kad sukauptum kuo mažiau atliekų.
„Dirbdama čia aš pamačiau labai didelę prasmę, visų pirma džiaugiuosi, kai į parduotuvę ateina tie žmonės, kurie jau žino, kas yra zero waste judėjimas, jie atsineša savo pakuotes, bet ir yra man galimybė šviesti žmones, kurie visiškai apie tai negirdėję“, – teigia L. Padelevičienė.
Mintis, kaip išsisukti su tuo, ką turi ir kas nebūtų supakuota į plastiką, gatvėje sutiktus panevėžiečius žavi, nors kita dalis nesutinka, kad vienkartiniai plastiko maišeliai iš didžiųjų prekybos tinklų išnyktų visai: „Buvo Amerikoj, net šiukšlėms, pavyzdžiui, rudens lapams popieriniai maišai, o pas mus. Niekas nežiūri, niekam nerūpi.“
„Įsivaizduoju, nes dabar jau pati nebenaudoju, jeigu einu didesnių pirkinių, tai tada nešuosi krepšį, rankinę, tam pasitarnauja, jei mažiau pirkinių, tiesiog nusinešu iki mašinos rankose.“
„Turi išlikti, nes yra produktų, kurie pralaidūs skysčiams, tai popierinis nesulaikys, mėsa pvz., Jos syvai, negi mes nešimės stiklinę tarą ar plastikinę dėžutę.“
„Kažkaip nepatogu būtų, neįpratę tiek metų.“
Na, o moteris, atsisakiusi ilgametės mokytojo profesijos ir nėrusi į verslą, nesigaili. Jai imtis neišbandytos srities ir įgyvendinti idėją, kaip suktis be pakuočių, tapo šauniu gyvenimo postūmiu.