Mokslininkai perspėja, kad po neįprastai šilto pavasario Šiaurės poliaratyje galėjo įsiplieksti gaisrai, kuriuos jie vadina „zombiais“.
Rusenančius kaupus užfiksavo palydovai, kurie stebi emisijas regione. Manoma, kad sezonui besikeičiant gaisrai tik plėsis ir jų skaičius augs.
Ir tai vyksta po to, kai praėjusių metų birželį degant tundrai į aplinką buvo išskirta apie 50 megatonų anglies dioksido, taip į atmosferą patenkant dar didesniam kiekiui pavojingų dujų.
„Copernicus“ atmosferos stebėjimo tarnyba (CAMS) tai nustatė po to, kai iš kosminės erdvės jiems teko stebėti išsiskiriančias dujas.
Jų teigimu, šių metų balandį aukštesnės už vidutines temperatūros buvo fiksuotos Grenlandijoje ir šiaurinėje bei pakrantinėse Sibiro dalyse.
CAMS vyresnysis specialistas ir laukinės gamtos ekspertas Mark Parrington, sakė: „Mes matėme palydovinius duomenis, kuriuose pastebimi aktyvūs gaisrai, kas tampa užuomina apie galimai įsiliepsnojusius gaisrus – zombius, visgi, to kol kas dar nepatvirtina antžeminiai vertinimai“.
Anomalijos regionuose, kurie liepsnojo praėjusią vasarą, yra ganėtinai plataus masto. Šiuo atveju, esant tam tikroms aplinkos sąlygoms, galima sulaukti atsinaujinančių gaisrų tame pačiame regione dar kartą, o tai gali lemti didelio masto ir ilgalaikius gaisrus.
Arkties, Sibiro ir Grenlandijos dalys užsiliepsnojo praėjusiais metais po to, kai neįprastai aukštos temperatūros čia įplieskė nevaldomus gaisrus.
Klimatologai perspėjo, kad buvo prarasta teritorija, kurios plotas prilygsta maždaug 100000 futbolo aikščių arba maždaug Lansarotės salos dydžiui.
Šie gaisrai kelia rimtą pavojų, nes jie skatina amžinojo įšalo tirpimą, o tai veda link anglies dioksido išlaisvinimo į atmosferą, ledynų destabilizacijos ir jūros lygio kilimo.
Gaisrų metu gali būti išskiriamos ir lede įkalintos metano dujos.