Mažiausiai 20 dienų per metus, beveik kas trečias pasaulio gyventojas, yra priverstas kęsti gyvybei pavojingo lygmens karštį, skelbiama naujame tyrime. Jau šio amžiaus pabaigoje, dėka klimato kaitos, šis skaičius gali viršyti ir 70 proc.
Kaip pabrėžiama tyrime, tam tikruose pasaulio regionuose karštis bus intensyvesnis nei kitur. Tropiniai regionai, kuriuose temperatūra jau ir taip didžiąją metų dalį yra aukšta, susidurs su dar didesniu kiekiu mirtį nešančio karščio dienų negu kiti pasaulio regionai.
Moksliniame žurnale „Nature Climate Change“ pabrėžiama auganti kylančios temperatūros grėsmė visuomenės sveikatai. Tyrimas didžiausią dėmesį skyrė būtent į karštį ir oro drėgmės sąlygas, kurios žinomos dėl didelės įtakos žmonių mirtingumo skaičiaus augimui.
Tai fiksuojama tuomet kai temperatūra viršija 37 laipsnius pagal Celcijų (vidutinę žmogaus kūno temperatūrą), tačiau gali apimti ir vėsesnę temperatūrą ir aukštesnį drėgmės lygį.
„Mes nustatėme tikrai unikalią temperatūros ir oro drėgmės ribą, dėl kurios kyla mirtys. Žvelgiant iš žmogaus fiziologijos pusės tai atrodo pagrįstai. Kūnas vėsta prakaituodamas – prakaito garavimas vėsina mus. Tačiau kuomet oras yra labai drėgnas, prakaitas neišgaruoja, taigi karštis, kurį generuoja kūnas nepranyksta, o pasilieka mūsų kūne,“ – sakė tyrimo vadovas Camilo Mora.
Per kelis pastaruosius dešimtmečius mirtinų karščio bangų skaičius tapo dažnu tarptautinių naujienų taikiniu, pabrėžia mokslininkai. Pavyzdžiui, 1995 metų didesnio nei 37,8˚C karščio banga alinusi Čikagą, kaip manoma, per kiek mažiau nei savaitę pražudė daugiau nei 700 žmonių. 2010 metų liepos ir rugpjūčio mėnesių karščio banga Rusijoje pareikalavo daugiau nei 10000 žmonių gyvybių.
Mokslininkai išanalizavo daugiau nei 900 paskelbtų tyrimų, kuriuose dokumentuoti ekstremalaus karščio atvejai ir mirtingumo lygis nuo 1980 iki 2014 metų. Iš viso dokumentuose identifikuoti 783 individualūs atvejai iš 164 pasaulio miestų. Šias analizės mokslininkai panaudojo karščio ir oro drėgmės slenkstinę ribą lėmusią išaugusį mirtingumo lygį.
Dauguma praneštų atvejų fiksuoti vidurio platumų miestuose, daugiausia Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Anot Elisaveta Petkova, tyrėjos iš Kolumbijos universiteto, dauguma su klimatų susijusių mirtingumo tyrimų savo dėmesį fokusavo į Vakarų valstybes, o naujasis tyrimas pabrėžia duomenų iš kitų pasaulio vietovių trūkumą. Vis dėlto, mokslininkai gebėjo surasti bent nedidelį kiekį informacijos apie klimato sąlygas, lemiančias su karščiu susijusias mirtis skirtingose pasaulio dalyse.
Nustatyta, kad maždaug 13 proc. visų Žemės sausumos plotų, kuriuose gyvena apie 30 proc. visos pasaulio žmonių populiacijos, 2000 metais susidūrė su 20 ar daugiau gyvybei pavojingų ir mirtimi grasinančių karščio sąlygų. Kaip manoma, šis skaičius tik augs.
Naudodamiesi modelio simuliacijomis, mokslininkai nustatė, kad net ir dėjus didžiules pastangas šiltnamio efektą skatinančių dujų emisijų mažinimui, beveik 50 proc. visos žmonijos jau 2100 metais per metus bus priversti kęsti 20 ar daugiau ekstremalaus karščio dienų. Jeigu jokių pokyčių nebus imtasi, tuomet šis skaičius gali šoktelti ir iki 74 proc.
Visgi, adaptacija prie ekstremalaus karščio sąlygų nemažina šio karščio atvejų skaičiaus, o tai reiškia, kad labiau pažeidžiamos visuomenės grupės, pavyzdžiui, senyvo amžiaus, silpnos sveikatos žmonės arba tiesiog neturintys galimybės įsirengti oro kondicionavimo sistemas, ir toliau liks karščio bangų mirčių taikinyje. Intensyviai senėjanti kai kurių valstybių visuomenė, gali būti ypač jautri ateities karščio bangoms.
Mokslininkai teigia, kad išaugęs oro kondicionavimo poreikis lemtų didelį krūvį elektros energijos gamybai ir tiekimui. Ekstremalus karštis gali lemti ir tai, kad žmonės bus priversti dar daugiau laiko praleisti viduje.
„Mes tapsime savo pačių namų kaliniais,“ – teigė tyrimo vadovas Mora.
