Mokslininkai šikšnosparniuose rado dar 6 naujus koronavirusus

Mianmaro šikšnosparniuose mokslininkai aptiko 6 visiškai naujus koronavirusus.

Virusai priklauso tai pačiai šeimai, kaip ir dabar pasaulyje plintantis SARS-CoV-2 – bet mokslininkai sako, kad naujai atrastieji genetiškai nėra artimi SARS-CoV-2 – ar kitiems dviems, kurie stipriai pavojingi žmonėms: SARS, kuris 2002-2003 m. sukėlė pandemiją, ir MERS.

Mokslininkai virusus atrado tyrinėdami šikšnosparnius Mianmare pagal vyriausybės finansuojamą programą PREDICT, kurios tikslas – nustatyti užkrečiamąsias ligas, kurios gali peršokti iš gyvūnų į žmones.

O šikšnosparniai yra pagrindiniai įtariamieji – nes, kaip manoma, žinduoliuose yra tūkstančiai dar neaptiktų koronavirusų.

Manoma, kad SARS-CoV-2, kuris sukelia ligą COVID-19, atsirado šikšnosparniuose. 2016–2018 m. mokslininkai surinko šimtus seilių ir guano (šikšnosparnių mėšlo) pavyzdžių iš 464 šikšnosparnių, priklausančių mažiausiai 11 skirtingų rūšių.

Mėginiai buvo imami trijose Mianmaro vietose, kur žmonės dėl žemės paskirties pokyčių (t. y. žemei tapus dirbama), turistinių ar kultūrinių priežasčių atsidūrė artimame sąlyčio taške su šikšnosparniais (pavyzdžiui, ėmė rinkti guaną kaip trąšas).

„Dviejose iš šių vietų taip pat buvo populiarios urvų sistemos, kuriose žmonės reguliariai susidurdavo su šikšnosparniais rinkdami guaną, atlikdami religines praktikas arba užsiimdami ekologiniu turizmu“, – žurnale „PLOS ONE“ balandžio 9 d. paskelbtame tyrime skelbia mokslininkai.

Mokslininkai ištyrė surinktų mėginių genetines sekas ir palygino jas su žinomų koronavirusų genomais.

Nauji virusai buvo rasti trijose šikšnosparnių rūšyse: didžiuosiuose azijiniuose geltonuosiuose šikšnosparniuose (Scotophilus heathii), kuriuose rastas PREDICT-CoV-90; raukšlėtalūpiuose laisvauodegiuose (Chaerephon plicatus), kuriuose buvo PREDICT-CoV-47 ir -82; ir paprastuosiuose lapanosiuose (Hipposideros larvatus), kurie nešiojo PREDICT-CoV-92, -93 ir -96.

Norint suprasti šių šešių naujai rastų virusų galimybes peršokti ant kitų rūšių – ir kaip jie gali paveikti žmonių sveikatą – reikia papildomų tyrimų, teigia mokslininkai.

„Daugelis koronavirusų žmonėms gali būti nepavojingi, tačiau anksti nustatę šiuos virusus gyvūnuose, turėsime galimybę ištirti galimą grėsmę, – sako tyrimo bendraautorė ir „Smithsonian’s Global Health“ direktorė Suzan Murray. – Aktyvus stebėjimas, tyrimai ir švietimas yra geriausi mūsų turimi įrankiai, kuriais galime užkirsti kelią pandemijoms, kol jos dar neprasidėjo“.

Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad žmonių ir laukinės gamtos kontaktai tampa vis dažnesni ir priduria, kad dabartinis COVID-19 siautėjimas yra puiki to iliustracija.

„Visame pasaulyje žmonės vis dažniau sąveikauja su laukine gamta, todėl kuo daugiau suprantame apie šiuos virusus gyvūnuose – kas jiems leidžia mutuoti ir kaip jie plinta į kitas rūšis – tuo geriau galime sumažinti pandemijos potencialą“, – teigia tyrimo autorius ir „Smithsonian’s Global Health Program“ laukinių gyvūnų veterinaras Marcas Valitutto.

Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Premjero prašymas: būkite atsakingi ir dvi savaites pakentėkit

confident-noyce

Koronaviruso akivaizdoje koncertuojantis G. Vagelis: jaučiamės tarsi minų lauke

confident-noyce

A. Veryga: naujų atvejų skaičiai augs ne vieną dieną ir savaitę

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau