Mokslininkai pateikė išvadas, kodėl šį koronavirusą taip sunku nugalėti

Šiuo metu visas pasaulis sustingo baimėje, o tai lėmė nedidelis genetinės medžiagos darinys, apsuptas spygliuotu baltyminiu apvalkalu, kurio skersmuo prilygtų vos vienai tūkstantajai blakstienos storio!

Tai pastaruoju metu daugelį į neviltį varantis koronavirusas. Šio darinio netgi neįmanoma pavadinti gyvu organizmu.

Mokslininkai teigia, kad per milijardus metų virusai sugebėjo iki tobulumo išgryninti savo egzistavimo be gyvybės meną. Tai akivaizdžiai siaubą kelianti ir neįtikėtinai efektyvi strategija, kelianti potencialų pavojų šiandieniniam pasauliui, rašo washingtonpost.com.

Blogio genijaus pavyzdys

Būtent taip vadinamas šis koronavirusas, kadangi vos tik patekęs į žmogaus kvėpavimo takus virusas geba užgrobti mūsų ląsteles ir sukuria milijonus kitų virusų, tokių pačių kaip jis pats.

Toks koronaviruso patogeno veikimas yra tikras blogio genijaus pavyzdys: jis randa lengvą kelią į žmogaus kūną, kur įsitvirtina jam to net nežinant.

Dar prieš žmogui pajaučiant bet kokius simptomus virusas jau būna visur pasėjęs savo kopijas ir pajudėjęs link kitos savo aukos. Kai kuriems jis reiškia mirtį, o kitiems – sukelia tik lengvus ar vidutinius susirgimus.

Šiuo metu nėra jokių priemonių jam sustabdyti

Mokslininkai toliau kasdien lenktyniauja, kas pirmasis sukurs vaistus ar vakcinas nuo šios ligos, kuria užsikrėtė daugiau nei 700000 žmonių ir dar daugiau nei 33000 žmonių nuo jos jau mirė.

Tarp chemijos ir biologijos

Kvėpavimo takų virusų infekcija ir replikacija dažniausiai vyksta dviejose vietose: nosyje ir gerklėje (iš čia jie labai plačiai plinta), arba žemiau plaučiuose (kur plinta sunkiau, tačiau kur kas dažniau tai gali baigtis mirtimi).

Naujasis koronavirusas SARS-CoV-2 demonstruoja puikius savo sugebėjimus abiejose srityse.

Jis apsistoja viršutiniuose kvėpavimo takuose iš kur gali būti lengvai iškosėjamas ar iščiaudimas ant kitos aukos.

Tačiau kai kurių pacientų atveju jis nusileidžia ir apsigyvena giliai plaučiuose, kur liga gali lemti ir žmogaus mirtį.

Egzistuoja ir kitas klastingas šio viruso bruožas – atmetus mirtingumo dalį, jo simptomai pasirodo sunkiau nei SARS atveju (protrūkis 2002–2003 m. buvo fiksuotas Azijoje), kas reiškia, kad žmonės dažnai skleidžia ir perduoda virusą dar iki kol patys sužino jį nešiojantys.

Kitaip tariant, jis yra pakankamas slapukas, kad gebėtų sukelti kuo tikriausią pasaulinio lygmens chaosą.

Virusai jau ne kartą kėlė chaosą ir šienavo gyvybes

Virusai, labai panašūs ir į pastarąjį, buvo atsakingi už daugybę pačių destruktyviausių ligų protrūkių, kurie įvyko per paskutinius 100 metų: 1918, 1957 ir 1968 metų gripai; SARS, MERS ir Ebola.

Kaip ir koronavirusas, visos šios ligos yra zoonotinės – iš gyvūnų populiacijos jos peršoko žmonėms. Taip pat, visos jos buvo sukeltos virusų, kurie savo genetinę informaciją koduoja RNR.

Mokslininkų teigimu, tai nėra joks sutapimas. Zombiška RNR virusų egzistencija reiškia, kad jais lengva užsikrėsti ir sunku juos nužudyti.

Už priimančio organizmo ribų virusai yra neveiksnūs. Jie neturi jokių tradicinių gyvybės bruožų: medžiagų apykaitos, savarankiško judėjimo ir dauginimosi gebėjimų.

Ir visgi, tokioje formoje jie gali išgyventi ganėtinai ilgą laiką.

Neseniai atlikti laboratoriniai tyrimai parodė, kad nors už priimančio organizmo ribų SARS-CoV-2 įprastai žūsta per kelias minutes ar kelias valandas, vis dėlto, kai kurios dalelės gali išlikti gyvybingos ir potencialiai užkrečiamos – ant kartono paviršių iki 24 valandų, o ant plastiko ir nerūdijančio plieno ir iki trijų dienų.

Štai pavyzdžiui, 2014 metais iki tol amžinajame įšale daugiau nei 30000 metų praleidęs ir laboratorijoje atgaivintas virusas sugebėjo infekuoti amebą.

Perėjimas tarp gyvo ir negyvo

Kuomet virusai susiduria su šeimininku, jie pasinaudoja savo paviršiuje esamais baltymais ir atrakina bei užima nieko neįtariančias ląsteles. Perėmę šių ląstelių molekulinių mechanizmų kontrolę virusai kuria ir renka medžiagas, reikalingas didesniam virusų kiekiui sukurti.

Tarp RNR virusų, koronavirusas, kuris karališką pavadinimą įgavo dėl baltyminių „spygliukų“, kurie puošią jį lyg karūna, yra unikalus dėl savo dydžio ir santykinio sudėtingumo.

Jie yra tris kartus didesni už patogenus, kurie sukelia dengės karštinę, Vakarų Nilo karštligę ar Zika bei geba gaminti papildomus baltymus, kurie didina jų veiksmingumą.

Mokslininkai teigia, kad šis koronavirusas turi tris skirtingus įrankius, skirtas vis kitai situacijai.

Tarp šių įrankių yra ir korektūros baltymas, kuris leidžia koronavirusams ištaisyti kai kurias klaidas, kurios atsiranda replikacijos proceso metu.

Perdavimas iš gyvūno

Mokslininkai mano, kad SARS virusas kilo iš šikšnosparnių viruso, kuris žmones pasiekė per civetas, pardavinėjamas gyvūnų turguose.

Dabartinis virusas, kurio kilmė taip pat atsekama iki šikšnosparnių, manoma, taip pat turėjo ir tarpinį šeimininką, galimai – nykstančių rūšių sąrašuose minimus skujuočius, vadinamus pangolinais.

Po SARS protrūkio išaugo finansavimas koronavirusų tyrimams, tačiau pastaraisiais metais finansavimas vėl susitraukė, nes manyta, kad tokie virusai įprastai paprasčiausiai sukelia peršalimą ir nebuvo laikomi tokiais svarbiais, kaip kiti virusiniai patogenai.

Efektyviausių ginklų paieškos

Atsidūrę ląstelėje virusai vos per kelias valandas gali sukurti 10000 savo paties kopijų. Per kelias dienas infekuotas žmogus kiekviename arbatiniame savo kraujo šaukštelyje nešios šimtus milijonų virusinių dalelių.

Toks antpuolis paskatina intensyvų susirgusiojo imuninės sistemos atsaką: yra išskiriamos apsauginės cheminės medžiagos; pakyla kūno temperatūra; į užkrėstą regioną susispiečia mikrobus naikinančių baltųjų kraujo kūnelių armijos. Dažnai, toks atsakas lemia tai, kad žmogus jaučiasi sergąs.

Virusai veikia per mus. Neturėdami jokio savojo ląstelių mechanizmo, jie ima ir persipina su mūsiške.

Jų baltymai yra mūsų baltymai. Jų silpnybės yra mūsų silpnybės. Dauguma vaistų, kurie gali jiems pakenkti, gali pakenkti ir mums patiems.

Dėl tokios priežastis visi antivirusiniai vaistai privalo būti ypatingai tiksliai nukreipti ir konkretūs, sakė Stanfordo virusologė Karla Kirkegaard.

Kadangi virusai evoliucionuoja labai greitai, kai kurios mokslininkų sukurtos gydymo formos ne visuomet yra veiksmingos ilgesnį laikotarpį.

Būtent dėl to mokslininkai nepaliaujamai kuria ir vysto naujas vaistų nuo ŽIV formas, o pacientams tenka vartoti tikrą antivirusinių vaistų „kokteilį“, prie kurio virusams prisitaikyti yra kur kas sudėtingiau.

Mokslininkai sako, kad moderniajai medicinai nuolatos tenka vytis naujai atsirandančius virusus.

Paslaptingojo koronaviruso mįslės įminimas

SARS-CoV-2 yra ypatingai paslaptingas. Nors jo elgsena skiriasi nuo jo pusbrolio SARS, visgi, akivaizdžių skirtumų tarp spygliuotųjų viruso proteino „raktų“, leidžiančių jiems įsibrauti į užkrėsto asmens ląsteles, nėra pastebėta.

Šių baltymų supratimas gali būti esminis faktorius kuriant vakciną, sakė Alessandro Sette, infekcinių ligų centro vadovas iš La Jolla Imunologijos instituto.

Ankstesni tyrimai parodė, kad SARS baltymo spyglys sužadina imuninės sistemos apsauginę reakciją.

Tai patvirtina mokslininkų spėjimus, kad puikus taikinys kuriant vakcinas gali būti baltymo spyglys. Jeigu žmonės yra paskiepijami šio baltymo versija, tuomet ji galėtų išmokyti imuninę sistemą atpažinti virusą ir leistų reaguoti į įsibrovėlį kur kas greičiau.

Kol kas geriausias ginklas, kurį mes turime kovoje prieš koronavirusą, yra visuomenės sveikatos apsaugos priemonės, tokios kaip testavimas ir socialinė izoliacija bei mūsų pačių imuninės sistemos stiprinimas.

Kai kurie virusologai tiki, kad turime ir dar vieną dalyką veikiantį mūsų malonėje – tai tas pats virusas. Ką tai reiškia?

Pasirodo, jog pats virusas nenori mūsų nužudyti. Jų populiacijai  gerokai naudingiau jei žmonės pasaulyje vaikščiotų visiškai sveiki.

Kalbant iš evoliucinės perspektyvos, ekspertai tiki, kad galutinis virusų tikslas yra užkrėsti, tuo pat metu nebūnant žalingu priimančiam organizmui.

Taip yra dėl to, kad tokie aukštu mirtingumo lygiu pasižymintys virusai kaip SARS ir Ebola, būdavo linkę perdegti, kuomet sunaikindavo visus juos nešiojančius pacientus.

Visgi, kai kurie patogenai geba daugintis iki begalybės. Vienas 2014 metais atliktas tyrimas nustatė, kad lūpų puslelinę sukeliantis virusas žmonijoje egzistuoja jau 6 milijonus metų.

Vertinant iš šios perspektyvos, naujasis koronavirusas, kuris šiuo metu pasaulyje pražudo tūkstančius žmonių, vis dar yra ankstyvoje savo egzistencijos stadijoje. Jis dauginasi destruktyviai, nesuvokdamas, kad egzistuoja kur kas geresnių išlikimo formų.

Bet laikui bėgant jo RNR pasikeis. Galimas daiktas, kad vieną dieną, netolimoje ateityje, jis taps tik vienu iš daugybės įprastinio peršalimo koronavirusų, kurie pasaulyje cirkuliuoja kiekvienais metais, ir mus vargins tik kosuliu, nosies šniurkščiojimu ir niekuo daugiau.

O kol kas ypatingai saugokite save, artimuosius ir aplinkinius.

Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Premjero prašymas: būkite atsakingi ir dvi savaites pakentėkit

confident-noyce

Koronaviruso akivaizdoje koncertuojantis G. Vagelis: jaučiamės tarsi minų lauke

confident-noyce

A. Veryga: naujų atvejų skaičiai augs ne vieną dieną ir savaitę

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau