Mokslininkai mano, kad koronaviruso plitimą galėjo paskatinti oro tarša

Mokslininkai, atlikę tyrimą „COVID-19 paplitimas ir sąsajos su oro taršos poveikiu“, teigia, kad regionuose, kurie pasižymi didesne oro tarša, fiksuotas didesnis patvirtintų COVID-19 atvejų bei su tuo susijusios hospitalizacijos skaičius nei tankiau apgyvendintose teritorijose.

Anot tyrėjų, tai didina tikimybę, kad taršos dalelės gali pernešti COVID-19.

Tyrimo metu atlikus regresinę analizę bei įvertinus kitus demografinius faktorius nustatyta, kad atmosferinės kietosios dalelės, kurių diametras yra mažesnis nei 2,5 mikronų ir kurios dar žinomos kaip PM2.5, yra labai reikšmingas patvirtintų COVID-19 atvejų bei su tuo susijusių hospitalizacijos atvejų prognozinis rodiklis.

Tyrime taip pat minima, kad aptikta stiprių įrodymų, jog PM2.5 yra susijusios su COVID-19 atvejais, kurie negali būti siejami su demografija ar ankstesnėmis sveikatos būklėmis.

Oro tarša yra neatsiejamai susijusi su bendra mūsų sveikata, konkrečiau, su mūsų kvėpavimo takų sistemomis

Kietosios dalelės yra nedidelės dulkės, aptinkamos ore, kurios yra beveik nematomos, tačiau randa savo kelią į žmonių plaučius. Net ir be viruso grėsmės, ši oro taršos forma gali turėti rimtų neigiamų padarinių sveikatai, pavyzdžiui, sukelti širdies ir kraujagyslių ligas ar kvėpavimo takų sutrikimus.

„Kai kurių oru plintančių virusų infekcijų rizika išaugdavo egzistuojant sunkiosioms aplinkos dalelėms, kurios ore gali išsilaikyti ilgą laiką ir nukeliauti didžiulius atstumus bei įsiskverbti giliai į plaučius,“ – tyrime aiškino mokslininkai.

Idėja, kad virusas keliauja drauge su sunkiosiomis dalelėmis, nėra naujiena, nes jau praeityje tyrimai išskyrė, kad tymų atvejų skaičius Kinijoje išaugdavo per kelias dienas nuo trumpalaikio poveikio oru, kuriame būta didelės PM10 ir sieros dioksido koncentracijos.

Italijos mokslininkai taip pat kėlė hipotezę, kad SARS-CoV-2, virusas sukeliantis COVID-19 ligą, gali keliauti su kietosiomis dalelėmis ir net aptiko jį ant smulkiųjų teršalų.

Vis dėlto, kol kas nėra žinoma, kaip gali būti užsikrečiama nuo teršalų dalelių arba ar kokio kiekio pakatų užsikrėsti, skelbia „The Guardian“.

Atliktame tyrime sulyginami skirtingų Europos valstybių žemėlapiai, kuriuose demonstruojamas patvirtintų COVID-19 atvejų skaičius, tenkantis 10000 gyventojų.

Nyderlanduose, Vokietijoje, Ispanijoje ir Italijoje – valstybėse, kurios pasižymi ypač išplėtota pramone, fiksuoti nuolat aukšti patvirtintų atvejų skaičiai. Nors kai kuriais atvejais, šios vietovės taip pat pasižymėjo tankiomis populiacijomis, pavyzdžiui Italijos Lombardijos regionas, tačiau viena valstybė ypatingai išsiskyrė.

Populiacija Nyderlanduose yra daugiausia susikoncentravusi vakarinėje šalies dalyje, kur yra įsikūrę tokie didieji miestai kaip Amsterdamas ir Roterdamas. Vis dėlto, vakarinė šalies dalis fiksavo mažesnį patvirtintų atvejų skaičių, nei pietrytinė dalis, konkrečiau – Brabantas.

„Nors Brabantas nėra tankiausiai apgyvendinta provincija, ji pasižymi didžiausiu indėliu į nacionalinį pramoninį BVP,“ – pažymima tyrime.

Nors Ispanijoje daugiausia patvirtintų atvejų susitelkė aplink sostinę Madridą, rytinė šalies dalis taip pat pasižymi dideliu gyventojų tankiu. Visgi, atvejų kiekis čia yra mažesnis nei panašiai tankiai apgyvendintose vietovėse, tokiose kaip Madridas.

„Tai rodo, kad atvejų skaičius šalyje paprasčiausiai nėra susijęs su populiacijos tankiais, o tame vaidmenį atlieka kiti faktoriai,“ – skelbiama tyrime.

Šiaurinėje Italijoje, Po lygumoje, yra įsikūrę miestai su tokiu užterštu oru, kad vadovaujantis oro kokybės indeksu „Air Quality Life Index“, gyvenimas šiame regione gyventojų gyvenimo trukmę sutrumpina pusmečiu.

Šiame slėnyje įsikūręs Lombardijos regionas tapo tikru naujojo koronaviruso protrūkio epicentru šalyje. Nors šis regionas taip pat yra ir tankiai apgyvendintas, tyrime pastebima, kad atvejų skaičius nėra linkęs būti stipriai susijęs su Italijos populiacijos pasiskirstymu, nes nei Roma, nei Neapolis – du tankiai apgyvendinti šalies miestai, neišsiskyrė atvejų tankio žemėlapyje.

Vokietijos žemėlapio atveju, tyrime pastebima, kad dvi didžiausios teritorijos, pasižyminčios aukštu atvejų tankiu yra vakarinis regionas netoli šalies sienos, kuriame įsikūrę didžiausi pramoniniai regionai, ir pietrytinė dalis netoli Miuncheno, kur veikia ypač stipri judriojo ryšio pramonė. Abu šie regionai yra tankiai apgyvendinti, dėl ko bet kokios sąsajos tarp oro kokybės ir viruso tampa miglotos.

Vis dėlto, mokslininkai tyrime padarė išvadą, kad žemėlapiai atspindi, jog aplinkos faktoriai gali vaidinti svarbią rolę pernešant naująjį koronavirusą.

Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Ieškoma techninių galimybių COVID-19 tyrimams registruoti internetu

confident-noyce

A. Veryga: COVID-19 pacientams skirtų lovų skaičius išplėstas, bet pusė jų jau yra užimtos

confident-noyce

Vilniaus valdžia ir „Ryto“ klubas žada užtikrinti reikalavimų laikymąsi rungtynėse

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau