Mokslininkai itin laukia Tauridų meteorų lietaus: gali pasikartoti Tunguskos atvejis?

2019 metų birželį Žemė atsidurs už 9 milijonų kilometrų nuo „Tauridų spiečiaus“ centro, o tai yra jo artimiausias susidūrimas su Žeme nuo pat 1975 metų. Tad galime tikėtis gana įdomaus reginio.

Visgi, pačio įspūdingiausio susidūrimo su šiuo spiečiumi galima tikėtis 2032 metais, kai Žemė keliaus per „Tauridų Spiečių“ – Kometos 2P/Encke paliktą nuolaužų debesį, suformuojantį įspūdingus ugnies kamuolius, kurie dangų nušviečia dalelėms susidūrus su Žemės atmosfera, rašo spaceweather.com.

Ankstesni susidūrimai su Spiečiumi, vykę 2005 ir 2015 metais, sukūrė ryškių meteorų srautus, kurie buvo stebimi skirtingose pasaulio vietose.

1975 metais Spiečius susidūrė su Mėnuliu, o „Apollo“ misijos seisminių sensorių žiedas fiksavo į Mėnulio paviršių besitrankančius objektus. Jeigu prognozės pasitvirtins, su panašiu aktyvumu susidursime ir po 13 metų.

Kai kurie mokslininkai pradeda svarstyti ar „Tauridų spiečiuje“ gali būti kažko daugiau, nei akmenėlio dydžio dalelių, kurios sukuria ugnies kamuolius. Ar gali ten būti kažkas, kas su žeme sulygintų ištisus miškų plotus?

1908 metų birželio 30 d. iš dangaus nukritus ir virš Tunguskos upės sprogus 100 metrų objektui, buvo išguldytas Sibiro miškas. Sekant jo skridimo trajektoriją yra spėjama, kad jis atskriejo būtent iš „Tauridų spiečiaus“.

Kodėl Spiečiuje galėtų būti tokių didelių uolienų? Juk kometų nuolaužos įprastai nebūna didesnės nei dulkelės. Pati populiariausia teorija skelbia, kad prieš 10 ar 20 tūkstančių metų, milžiniška 100 km. pločio kometa suskilo vidinėje Saulės sistemoje.

Šio subyrėjimo metu susiformavo dulkių ir asteroidų dydžio kūnų mišinys, kuris egzistuoja ir šiandien. Pati Kometa 2P/Encke gali būti vienas iš šių fragmentų.

Jeigu „Tauridų spiečiuje“ iš tiesų yra Tunguskos klasės darinių, tuomet žmonėms Žemėje svarbu apie juos žinoti. Astronomų komanda iš Vakarų Ontarijo universiteto (UWO) teigia, kad ši vasara gali būti pats tinkamiausias metas tai išsiaiškinti.

Mokslininkai neieškos ugnies kamuolių, skylančių Žemės atmosferoje. Vietoje to, jie nori nukreipti galingiausius teleskopus į spiečių, pažvelgti į jo gilumą ir patikrinti ar tarp daugybės akmenėlių jie ten mato didelių, pavojingų uolienų.

Visgi, ką nors užfiksuoti bus ganėtinai sudėtinga, kadangi spiečius blyškus, išplitęs po didelę dangaus dalį ir jis greitai juda. Kad kažką užfiksuotų mokslininkams prireiks ypatingo įžvalgumo.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.


PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Nustatyta, kad ateityje ruduo gali prasidėti savaite anksčiau

confident-noyce

Parduodama pirmoji istorijoje kosmose užfiksuota asmenukė

confident-noyce

Gali būti, kad mūsų galvose slypi iki šiol nepastebėtas organas

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau