Karališkieji pingvinai yra dideli paukščiai. Šie Antarktidos gyventojai suėda didelius kiekius jūros produktų ir, savo ruožtu, sukuria didžiulius kiekius guano (išmatų).
Visa tai yra gyvenimo ciklo dalis, tačiau paukščius tyrinėjantiems mokslininkams tai sukėlė netikėtų iššūkių.
Kopenhagos universiteto profesorius Bo Elberling prisidėjo prie pingvinų išmatų tyrimo, kuris buvo paskelbtas žurnale „Science of the Total Environment“.
Tyrimo metu buvo analizuoti ryšiai tarp paukščių guano ir dirvožemio šiltnamio efektą skatinančių dujų srautų. Diazoto oksidas, kuris plačiai yra žinomas kaip „juoko dujos“, priklauso šių dujų grupei.
„Pingvinų guanas, aplink jų kolonijas, išskiria pakankamai didelius diazoto oksido kiekius. Maksimalios emisijos yra maždaug 100 kartų didesnės nei šviežiai patręštuose Danijos laukuose,“ – Elberling pasakojo Kopenhagos universiteto paskelbtame pranešime.
Savo patirtis būnant netoliese šių kolonijų jis apibūdino kaip „tikrai įtemptas“.
Tyrimo komanda analizavo dirvožemio ir išmatų pavyzdžius, kurie buvo surinkti Antarktidoje. Karališkųjų pingvinų mityboje gausu azoto, o kas patenka pro vieną galą – išeina pro kitą. Patekus ant žemės, dirvožemio bakterijos imasi savo darbo ir azotą paverčia juoko dujomis.
„Kelias valandas praleidus sukišus nosis į guaną, tu visiškai pakvaišti,“ – pasakojo Elderling. „Imi negaluoti, prasideda galvos skausmai.“
Tyrėjai gilina savo supratimą apie pingvinų ekskrementų poveikį vietos aplinkai. Dujinė situacija gali augti, nes pingvinų kolonijos plečiasi į vis naujas Antarktidos vietoves.
Tik nepradėkite kaltinti pingvinų dėl didesnių mūsų klimato problemų. „Diazoto oksido emisijos, šiuo atveju, nėra pakankamos kad turėtų poveikio bendram Žemės energijos biudžetui,“ – aiškino Elberling.
O šiuo atveju, mokslininkai bent jau žinos, kas jų laukia tyrimų lauke – debesis pingvinų išskirtų dujų.