Mokslininkai: greitieji testai koronaviruso diagnostikai netinka

Mokslininkai: greitieji testai koronaviruso diagnostikai netinka

Austėja Masiokaitė-Liubinienė (BNS) / Freepik.com nuotr.

Greitieji koronaviruso testai, nustatantys antikūnus kraujyje, geriausius rezultatus rodo praėjus 14-50 dienų nuo pirmųjų koronaviruso simptomų arba teigiamo PGR tyrimo atsakymo, todėl netinka koronaviruso diagnostikai, penktadienį pranešė Vilniaus universitetas.

Šio universiteto mokslininkai bei Santaros klinikų medikai vertino greitųjų testų patikimumą. Išbandžius trijų gamintojų serologinius testus, kuriais galima nustatyti IgM, IgG arba IgA antikūnus, minėtu laikotarpiu paimtuose kraujo mėginiuose IgG klasės antikūnai buvo aptinkami daugiau nei 90 proc.

„Tai rodo, kad ūmios infekcijos diagnostikai serologiniai testai netinka. Jie gali būti tinkami vėlyvai arba buvusiai infekcijai patvirtinti“, – teigiama pranešime.

BIC

Pasak universiteto, kol kas nėra vienodų rekomendacijų, kokiems tikslams serologiniai testai gali būti naudojami. Įvertinusios serologinių testų patikimumą, įvairios šalys pačios parengia tokias rekomendacijas.

Prasidėjus imuniniam atsakui į virusinę infekciją, pirmiausia susidaro IgM klasės antikūnai, vėliau pradeda gamintis IgG klasės antikūnai, jie gali išlikti ilgą laiką. Priklausomai nuo infekciją sukėlusio viruso ypatybių, gali susidaryti ir IgA klasės antikūnai. Tai ypač būdinga kvėpavimo takų virusams, nes šie antikūnai gaminami gleivinėse, o iš ten pasklinda ir į kraują. Taigi visų minėtų klasių antikūnai gali būti virusinės infekcijos rodiklis, todėl jų nustatymas turi diagnostinę vertę.

Pasak universiteto, greitieji testai yra paprasti, užtrunka vos keliolika minučių, jų rezultatas matomas plika akimi, todėl jie būtų itin patogūs masiniam testavimui. Tačiau dauguma rinkoje esančių greitųjų serologinių testų nėra perėję tinkamų validavimo procedūrų, todėl prieš juos naudojant būtina įvertinti jų patikimumą.

Toks palyginimas buvo atliktas ir Lietuvoje – Akreditacijos tarnybos pavedimu jį atliko Vilniaus universiteto ir VU ligoninės Santaros klinikų tyrėjai. Jie įvertino serologinių testų jautrumą ir specifiškumą, tirdami neigiamus ir galimai teigiamus kraujo mėginius.

Neigiami mėginiai buvo surinkti iki COVID-19 pandemijos, todėl juose negali būti antikūnų prieš SARS-CoV-2, o galimai teigiami mėginiai – iš pacientų, kuriems SARS-CoV-2 infekcija patvirtinta molekuliniais metodais (PGR).

Tyrimui buvo panaudota 160 neigiamų mėginių ir 60 galimai teigiamų mėginių, kiekvienas mėginys buvo tirtas pakartotinai, siekiant gauti kuo patikimesnius rezultatus. Tyrimams buvo gautas bioetikos leidimas.

AIK

AMES

Kraujo labaratorija

KTU

Basakojis

NĖRA KOMENTARŲ

Atsakyti

JP.LT už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.LT pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.