Moksleiviams užsidirbti vasarą dažnai tampa sudėtinga užduotimi. Verslininkams tai nėra itin geidžiama darbo jėga, nes nepilnamečių darbą riboja griežti įstatymai. Pasak darbdavių atstovų, norint moksleivius labiau įtraukti į darbo rinką, būtina taisyti įstatymus.
Būsimas vienuoliktokas Edvinas vietoj atostogų vasarą pasirinko darbą valymo įmonėje.
„Tikrai esu patenkintas, kadangi liepos pabaigoje planuoju baigti darbą, tai atsiras rugpjūtį labai daug laisvo laiko, todėl dabar džiaugiuosi, kad galiu užsidirbti ir turėti veiklos vasaros metu“, – sakė moksleivis.
Tačiau penkiolikmečiam Dominykui taip nepasisekė. Vaikinas rado skelbimą, bet paaiškėjo, kad yra per jaunas.
„Pasakė, kad ten tik nuo 18 metų, nors mes ir neatrodėm kaip tokie. Ten būtų reikėję visokius lipdukus klijuoti, dovanėles rūšiuoti, tai šešiolikmečiui būtų tikrai geras darbo pasiūlymas, nėra jis sunkus“, – pasakojo Dominykas.
Iki liepos Darbo biržoje buvo užsiregistravę 77 nepilnamečiai. Tačiau, pasak jos atstovų, kiekvieną dieną į jaunimo darbo centrus užsuka vidutiniškai 100 moksleivių. Jie nebūtinai ieško darbo – dažnai tiesiog konsultuojasi, rašo gyvenimo aprašymą.
„Jei pasižiūrėti į tas laisvas darbo vietas, tai šiai dienai jos pas mus yra paskelbtos 133, tai yra darbdavys uždėjęs požymį, kad priimtų ir moksleivį. Vėlgi, darbdavių požiūris yra teigiamas, todėl kad nepilnamečiai galbūt gali atlikti nesudėtingus, tačiau labai svarbius ir reikalingus darbus, kol nuolatiniai darbuotojai atostogauja“, – kalbėjo Darbo biržos metodologijos ir stebėsenos skyriaus vyr. specialistė, laikinai vykdanti vedėjo funkcijas, Dovilė Mackevičienė.
Jaunuoliams dažniausiai siūloma dirbti pardavėjais – ledų, vaisvandenių, suvenyrų, siūlomi aplinkos tvarkymo, smulkaus remonto pagalbiniai ar skrajučių nešiotojų darbai. Tačiau nepilnamečių darbą riboja įstatymai – dirbti galima tik nuo 14 metų.
„Per dieną jie gali dirbti 7 valandas, per savaitę – 35. Kita dalis yra jau nuo 16 iki 18 metų. Ribojimai tie patys, kaip ir jaunesniems, tik jiems leidžiama ilgiau dirbti. Per dieną – 8 valandas, o per savaitę 40 valandų“, – sakė D. Mackevičienė.
Ir tai darbdavius atbaido.
„O jei kalbam apie 16–18 metų jaunuolius, tai sakyčiau, kad kuo toliau, tuo tai tampa vis problemiškiau. Kiek aš gaunu informacijos iš mūsų narių, tai kad jie tik kraštutiniu atveju bando samdyti tą kategoriją“, – teigė Darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas.
„Reikia didesnio indėlio paruošiant moksleivį darbo rinkai. Jei tai yra moksleivis, tai jis neturi jokios darbo patirties, bet šitos problemos yra išsprendžiamos“, – sakė „Rimi“ viešųjų ryšių atstovė Giedrė Buivydienė.
Darbdavių atstovai siūlo taisyti įstatymus.
„Aš manau, kad tai – pakankamai rimta problema. Jeigu mes galvojam, kaip užimti tuos vaikus arba jaunuolius vasaros laikotarpiu, tai manau, kad Trišalėje taryboje tikrai reikia labai rimtai apie tai kalbėti ir kaltinti darbdavius, kad jie nenori priimti ir tuo pačiu sudaryti darbdaviams labai didelius sunkumus“, – kalbėjo D. Arlauskas.
Kol darbdaviai dvejoja, moksleiviai darbo ieško vis aktyviau. Darbo biržos duomenimis, šiais metais moksleivių, kurie kreipiasi į jaunimo darbo centrus, skaičius padvigubėjo.