Dar pavasarį startavęs ir visą Lietuvą apkeliavęs ekologinis projektas vyresnių klasių moksleiviams, šiandien skaičiuoja užderėjusio derliaus rezultatus. Pirmą kartą organizuotoje Nacionalinėje „Žaliojoje olimpiadoje“ dalyvavo per 28 tūkst. šalies moksleivių, kuriems vos per mėnesį savo mokyklose pavyko išrūšiuoti beveik 40 tūkst. kg atliekų.
„Šūkiu „Maži darbai – dideliems pokyčiams“ kvietėme Lietuvos švietimo įstaigas keisti savo bendruomenės požiūrį į vartojimą, rūšiavimą ir antrinį atliekų panaudojimą. Iniciatyvos tikslas buvo ne tik išmokyti rūšiuoti, bet apskritai atkreipti dėmesį į šiuolaikinio žmogaus elgseną, suteikti progą gilintis į šiuo metu aktualias aplinkosaugos problemas ir imtis realių veiksmų, prisidedant prie problemų prevencijos“, – teigia viena renginio organizatorių, VŠĮ „Žaliasis taškas“ marketingo ir komunikacijos vadovė Simona Rasalė.
Iššūkį atsakingai vartoti ir tausoti resursus priėmė 250 mokyklų iš įvairių šalies miestų ir mažesnių miestelių. Bendram tikslui susivienijusios švietimo įstaigų bendruomenės taupydamos vandenį, elektrą bei rūšiuodamos atliekas iš 40 tūkst. kg išrūšiuotų atliekų antrą kartą panaudojo apie 6 tūkst., mokyklos inventorių papildydamos įvairiausiais naudingais daiktais, pagamintais iš antrinių žaliavų. Daugiausia Lietuvos mokyklose sukaupta popieriaus atliekų, kurių išrūšiuota per 28 tūkst. kg.
Finaliniame olimpiados renginyje dalyvavęs Vilniaus miesto mero patarėjas švietimo ir ugdymo klausimais Albertas Lakštauskas įsitikinęs, jog būtent taip turi atrodyti mokymosi procesas. Aktyviam, kūrybiškam ir betarpiškam mokymuisi pritaria ir VŠĮ „RV agentūra“ vadovė, Žaliosios olimpiados iniciatorė Vaida Griškevičienė. „Suprasdami, kad Lietuvoje žiedinės ekonomikos principai yra pakankamai naujas reiškinys, dar neturintis gilių tradicijų, stengiamės jaunąją kartą supažindinti ne tik su pačiu rūšiavimo procesu ir jo nauda, bet ir parodyti antrinio atliekų panaudojimo galimybes.
Lietuva žiedinės ekonomikos procesuose žengia pirmuosius žingsnius, todėl tikėtina, kad jaunoji karta ir šeimoje neturi galimybės ar sektinų pavyzdžių ieškoti tvaresnių vartojimo kelių. Pastebėjome, jog vadinamoji Z karta, paskatinta tokių iniciatyvų, grįžusi namo pati moko tėvus. Todėl džiaugiamės, kad „Žalioji olimpiada“ skiepija ekologinius gyvenimo įpročius bei formuoja atliekų rūšiavimo tradicijas“, – pasakoja V. Griškevičienė.
Finaliniame renginyje Vilniuje susitiko dvylika geriausiai pusfinaliuose pasirodžiusių ar vasaros užduotis atlikusių komandų. Po įnirtingos kovos, nedidele taškų persvara, konkursą laimėjo Molėtų gimnazija ir jos komanda „Bio MG indikatoriai“, antroji vieta atiteko Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnazijos moksleiviams (komanda „Polietilentereftalatas”). Trečiosios vietos nugalėtojais tapo Pasvalio r. Joniškėlio Gabrielės Petkevičaitės Bitės gimnazijos „Flamingai“.