Beveik prieš pusę tūkstančio metų buvo atidaryta pirmoji pasaulyje kavinė. Ji veikė Turkijoje, ant Auksinio Rago įlankos kranto, ir buvo pavadinta „Išsilavinusių žmonių klubu“. Šiandien, kai kavinių pasirinkimas didžiulis, vis ieškome tokios, kurioje būtų jauku ir kur jaustumėmės laukiami. Tokia kavine jau džiaugiasi panevėžiečiai ir miesto svečiai.
Šių metų kovo 1-ąją Panevėžio jaunuolių dienos centre duris atvėrė netradicinė, mobili kavinė „Solidarumo kava“, kurioje lankytojus aptarnauja penki sutrikusio intelekto jaunuoliai: Paulius Maskaliovas, Kotryna Remeikaitė, Roberta Beleckaitė, Martynas Laučys ir Sandra Skrodenytė.
„Solidarumo kava“ – tai „Erasmus+“ programos lėšomis įgyvendinamas projektas, kurio tikslas – griauti stereotipus, siekti įgyvendinti savo idėjas, daryti pozityvius pokyčius miesto gyventojams ir svečiams, aktyviai mokytis ir įgyti naujų įgūdžių, savo idėjomis užkrėsti kitus.
Atvirkštinis integracijos procesas
Žmonių, turinčių proto negalią, integracija Lietuvoje žengia vos pirmuosius žingsnius, nors Europos Sąjungoje tam skiriamas didelis dėmesys. Ypač lėtai pokyčiai vyksta miesto bendruomenėje – miestiečiai vis dar nepatikliai žiūri į intelekto negalią turinčius žmones. Matydami šią spragą, Jaunuolių dienos centro darbuotojai kartu su jaunimu ir sugalvojo įgyvendinti netikėtą idėją – suorganizuoti atvirkštinį integracijos procesą.
Jaunuolių dienos centro direktorė Lina Trebienė tvirtina, kad dažniausiai integracija vyksta viena kryptimi – neįgalūs žmonės eina į visuomenę, kuri priima juos arba ne, ir šie žmonės neretai atstumiami vien dėl to, kad yra kitokie.
„Dažnai diskutuodavome su jaunimu, kad jei visuomenei sudėtinga mus priimti, mes juos galime pakviesti pas save, kad sužinotų, kas mes tokie, kad esame labai nuoširdūs ir tikri, kad nemokame apsimetinėti ir norime turėti puikių draugų, su kuriais galime rasti daug bendrų įdomių ir aktualių temų, nes esame puikūs pašnekovai ir klausytojai“, – pasakoja L. Trebienė.
Solidarumo virusas plinta
Statyti solidarumo tiltus Jaunuolių dienos centre padeda puikių darbuotojų komanda. Jie stengiasi įsiklausyti į jaunuolių lūkesčius, padėti jiems sukurti tokią socialinę aplinką, kad jų gyvenimas būtų kuo panašesnis į kiekvieno iš mūsų, nes jiems taip pat reikia draugų, jiems taip pat pabosta būti savame rate ir kalbėti apie tą patį.
„Labai norime, kad visuomenė per šį projektą taptų solidaresnė, atsakingesnė, – sako L. Trebienė. – Net moksliškai įrodyta, kad žmonės ypač sunkiai priima turinčius intelekto negalią iš baimės, nes nežino, kas tai yra, ko tikėtis. O kai jie pamato tokį žmogų, pabendrauja, neįgalusis tampa netgi draugu ir viskas susidėlioja į savas vietas.“
Idėja žmones pakviesti puodelio kavos kilo vienam iš dienos centro jaunuolių Pauliui. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad jaunimas mieste vaikšto su kavos puodeliais rankose.
Paulius prasitarė, kad gerai būtų, jei kavą galėtų gerti visi kartu. Taip ir išsirutuliojo ši idėja, kuri įgyvendinama ne tik pačioje miesto širdyje esančioje kavinėje. Ji kartais persikelia ir į įvairias miesto erdves – kiekvieną penktadienį jaunuoliai kviečia pasimėgauti kava vaizdingoje miesto senvagėje, dalyvauja įvairiose miesto šventėse, kuriose, kai karšta, vaišina ne kava, o pačių gamintais limonadais.
„Solidarumo kavos“ komandą galima pasikviesti kavos pertraukėlei ar nedideliam furšetui į renginius, konferencijas – neseniai dalyvauta G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje vykusioje popietėje, Panevėžio kolegijos konferencijoje „Žmonių santykių skatinimo svarba“, Panevėžio apygardos prokuratūroje, Visuomenės sveikatos biure ir kitur.
Kavinėje visi laukiami antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 11 iki 12 val., tik reikia iš anksto susitarti, nes vietų nedaug. Visi norintys kviečiami užsukti įvairiausiomis progomis, galima atšvęsti net ir gimtadienį. Čia jaunuoliai vaišina pačių gamintais gardėsiais, kava, arbata, fondiu.
Užsukusieji gali pasigrožėti atsiveriančia Panevėžio panorama, įvairiausiomis temomis pabendrauti su nuostabiu jaunimu. „Solidarumo kavos“ idėja kol kas tik įsibėgėja, bet jau dabar tiek centro darbuotojai, tiek jaunuoliai neslepia pakilių emocijų. Idėjos iniciatorius Paulius tiesiog spinduliuoja.
„Esu be galo laimingas, nes man patinka bendrauti, kviesti žmones ir su jais kalbėtis, gaminti kavą ir juos vaišinti. Solidarumas – jėga. Atvykite pas mus“, – kviečia jaunuolis.
Pastebėjimais, kaip jaunuolių įsitraukimas į šią idėją veikia juos pačius, dalijosi centro darbuotoja, kavos studijos koordinatorė Ieva Kaupaitė: „Pradžioje mūsų jaunimas kiek nedrąsiai reaguodavo į pas mus apsilankančius žmones, bijojo kalbėti, o dabar jie jaučiasi laisvai, drąsiai. Vos atėjus klientui, su juo pradedama bendrauti, – teigia Ieva. – Taip pat bendrauti siekiame ir persikėlę į miesto erdves. Kai išeiname į senvagę, čia praeivių reakcijų būna pačių įvairiausių. Pradžioje kai kas net nepatikliai vertino nemokamai dalijamą kavą, baiminosi, gal čia kokia paslėpta idėja ir reikės atsilyginti ar pinigų paaukoti. Vis dėlto panevėžiečiai greitai suprato mūsų tikslą, dabar dažnas stabteli ir noriai bendrauja, klausinėja apie mūsų centrą, maloniai pasižada atvykti ir į jame esančią kavinę.“
Kavinės viešnia – būsimoji pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė
Kiekvienas kavinės lankytojas jaunuoliams be galo brangus, tačiau visuomet smagu sulaukti ir ypatingų svečių. Kai šalyje vyko didysis pasirengimas Prezidento rinkimams, niekam nežinant ir be jokio žiniasklaidos, kitų institucijų dėmesio, vieną dieną kavinę aplankė dar tuomet kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos žmona Diana.
Ji buvo labai sužavėta šios idėjos ir savo dėmesingumu, šiltu bendravimu, dideliu palaikymu jaunuoliams padarė įspūdį. Ji jiems linkėjo drąsiai eiti pirmyn, sulaukti dar daug įdomių pašnekovų ir nuostabių svečių.
O kad tokių svečių „Solidarumo kava“ sulauks, net neabejojama, nes solidarumo virusas sparčiai plinta, nešdamas žinią apie tai, kad šios negalios žmonės gali puikiai įsilieti į visuomenę, būti jai naudingi ir reikalingi.
Visi įsitraukę į projektą Centro direktorė teigia, kad anksčiau šių žmonių užimtumas buvo orientuotas į elgesio, meninį ugdymą, siekta, kad žmonės įgytų būtinų socialinių įgūdžių.
Su tuo jaunuoliai puikiai susitvarkė, ir dabar įgyvendinamas kitas etapas, kai jie patys gali visuomenei teikti naudą ar net pagal savo galimybes įsitraukti į darbo rinką: „Esame sukūrę apsaugotą darbo vietą centre – teikiame informaciją darbdaviams, kad jie mums siūlytų mažus darbus, kuriuos galime atlikti savo centre, nes išeiti iš įstaigos kartais sudėtinga“, – pasakoja vadovė.
Pasak jos, šiuo metu centras turi pasirašęs dvi ilgalaikes sutartis. „Pakuojame žvakutes, rūšiuojame ir pakuojame žvejybos kabliukus. Tai mūsų jaunimui labai patinka, šios užduotys yra atsakingos, jie patys mato rezultatą. O užsakovai džiaugiasi, kad paskirtus darbus jaunuoliai padaro kokybiškai ir laiku. Taip pat siekiame kuo daugiau įsitraukti ir į socialines akcijas. Paulius savanoriauja senelių globos namuose, su kitais jaunuoliais einame į gyvūnų prieglaudas. Nenorime būti ta visuomenės dalis, kuri tik gauna socialinę pagalbą, galime ir patys ją teikti. O per kavos projektą jaunuoliai, įgiję patirties, galbūt bus dar labiau pastebėti“, – tikisi L. Trebienė.
Nepastebėtas neliks ne tik kavinėje besidarbuojantis jaunuolių penketukas, bet ir kiti centro lankytojai. Nors kavinėje jie nematomi, tačiau visi įsitraukę į projektą: keramikos studijos lankytojai pagamino specialius indus kavinei, kūrybos studijos – numezgė padėkliukus, per namų ruošos veiklą centro lankytojai kepa pyragus, informatikų grupė kūrė logotipą. Visi jaučiasi smagiai prie to prisidėdami. Į kavinės veiklą sėkmingai įsitraukė ir savanoriai iš užsienio – Prancūzijos, Portugalijos, Austrijos. Jie, jaunuoliams prireikus pagalbos, padeda visuose darbuose.
Žodis „kava“ arabų kalboje reiškia tai, kas neleidžia miegoti, bet yra ir kita reikšmė – būti stipriam. Ši versija taikliai apibūdina Panevėžio jaunuolių dienos centro lankytojus, kurie siekia būti ne tik stiprūs, bet ir įkvepiantys, skatinantys solidarumą.
Projektas „Solidarumo kava“ vyks iki 2020-ųjų vasario 28 dienos. Iki tol jaunuoliai įgis nemažai visokeriopos patirties. Tikimasi, kad jaunuoliai bus pastebėti ir verslo atstovų, kurie galbūt išdrįs juos įdarbinti panašioje srityje. Juk Vilniuje jau veikia restoranas „Pirmas blynas“, kur padavėjais ir pagalbininkais virtuvėje darbuojasi neįgalieji.