10.5 C
Panevėžys
Penktadienis, 6 rugpjūčio, 2021

Miškų naikinimas Amazonėje pasiekė sunkiai suvokiamus mastus

AutoriusGISMETEO.LTFotoPEXELS.COM

Miškų naikinimo mastai Brazilijos Amazonėje pasiekė 12 metų aukštumas, po to kai per pastaruosius metus buvo išdeginta, iškirsta ir suniokota atogrąžų miškų teritorija, kurios plotas prilygsta Didžiajai Havajų salai.

Nacionalinis Brazilijos kosmoso tyrimų institutas (INPE), kuris pasitelkdamas palydovus stebi miškų kirtimus Amazonėje, neseniai paskelbė preliminarius duomenis, kurie rodo, kad 2020 metais buvo sunaikinta mažiausiai 11088 kvadratiniai kilometrai Brazilijos atogrąžų miškų.

Tai didžiausia miškų naikinimo teritorija nuo pat 2008 metų, kuomet iškirsta ir sudeginta buvo 12911 kvadratinių kilometrų miškų.

Pastaraisiais metais Amazonės miškų naikinimo lygiai iš lėto kilo, po to, kai 2012 metais buvo pasiektas žemiausias to lygis.

Nors miškų naikinimo mastai išlieka gana žemi, lyginant su rekordinėmis aukštumomis, kurios buvo fiksuotos 1990-aisiaiss ir 2000-ųjų pradžioje, tačiau šiuo metu Amazonė yra taip nualinta, kad atsiduria labai arti nerimą keliančio lūžio taško, iš kurio sugrįžti kelio atgal nebebūtų.

Miškų naikinimai Amazonėje yra sukelti žemės valymų medienai, kasybai ir ūkininkavimui, o tą skatina didėjanti pasaulinė paklausa tokiems produktams kaip jautiena, soja ir palmių aliejus.

Didelė dalis šių produktų atsiduria prekybos centrų lentynose ir greitojo maisto restoranuose visame pasaulyje.

Bankai ir finansinės institucijos iš viso pasaulio, įskaitant ir Europą bei JAV, investuoja milijardus dolerių į žalingiausius pasaulyje žemės ūkio verslus ir pelnosi iš veiklos, susijusios su miškų kirtimu.

Nors galioja įstatymai, leidžiantys kirtimus atlikti tik nurodytose teritorijose, visgi, didžioji buveinių dalis sunaikinama neteisėtai ir lieka toliau nereglamentuojama.

Egzistuoja keli veiksniai, skatinantys pastarąjį miškų naikinimo masto augimą. Kai kam netikėtai tame vaidmenį atliko ir COVID-19 pandemija.

Atogrąžų miškuose patruliuojant mažesniam skaičiui pareigūnų ir išaugus ekonominiams sunkumams kaimiškosiose vietovėse, besitęsiantis protrūkis tik dar labiau pakurstė nelegalius žemės valymus.

Daugelis pirštu beda ir į prezidentą Jair Bolsonaro, kraštutinių dešiniųjų pažiūrų populistą, kurio politika nuosekliai silpnino aplinkos apsaugos pastangas.

Dabartinė administracija taip pat kaltinama užmerkusi akis prieš miškų naikinimo reguliavimą, kuomet vyriausybė neskiria baudų neteisėtus žemės valymus Amazonėje vykdantiems verslams ir korporacijoms.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.


PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Medienos ruošos ir apskaitos sektoriuje – didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė

confident-noyce

Vasarinės sausros Europoje stipriausios per 2100 metų

confident-noyce

Perspėja dėl Amazonės miškų: gali pabloginti pasaulinį šiltėjimą, o ne padėti jį švelninti

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau