Šalyje įsitvirtinus šiltiems ir sausiems orams, Valstybinių miškų urėdijos (VMU) priešgaisrinės komandos kasdien vyksta gesinti vidutiniškai po 5 miško gaisrus. Dažniausia gaisrų priežastis – neatsakingas miško lankytojų elgesys, praneša VMU.
„Nors mūsų turimi ištekliai ir technologijos leidžia operatyviai pastebėti kilusį gaisrą ir suvaldyti, kad jis neišplistų iki nekontroliuojamos ugnies, tačiau saugiai jaustis negalima. Nekontroliuojamai plintančių miško gaisrų, o ypač viršūninių miško gaisrų sustabdyti beveik neįmanoma. Išplitus tokiam miško gaisrui, kiltų didelis pavojus miškuose įsikūrusių vienkiemių ir pamiškių gyventojų gyvybei, sveikatai ir turtui. Taip pat dėl padidėjusios oro taršos kietosiomis dalelėmis kiltų pavojus ir pavėjui nuo gaisro esančioms gyvenvietėms, įvykis gali peraugti į ekstremalią situaciją“, – sakė VMU Miško apsaugos skyriaus vadovas Marius Ivanauskas.
Remiantis statistiniais duomenimis, didžioji miško gaisrų dalis kyla dėl neatsakingo miško lankytojų elgesio – paliktų be priežiūros ar ne vietoje kūrenamų laužų, neteisingai naudojamų kepsninių, ar neatsargiai numestos nuorūkos, pranešime žiniasklaidai pažymi VMU.
„Artimiausiu metu šalyje prognozuojami karšti ir be kritulių orai, šalies miškuose įsivyrauja aukščiausia V miško gaisringumo klasė, kuriai esant, rizika kilti ir nekontroliuojamai plisti miško gaisrams labai ženkliai padidėja, todėl jei orai artimiausiu laiku nesikeis, įvertinusi vietos sąlygas ir galimas rizikas, VMU, esant poreikiui, kreipsis į savivaldybių vykdomąsias institucijas dėl laikino fizinių asmenų lankymosi gaisrams kilti pavojingu laikotarpiu apribojimo ar uždraudimo miškuose“, – sakė M. Ivanauskas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Miškų įstatymu VMU gali kreiptis į savivaldybių vykdomąsias institucijas dėl fizinių asmenų lankymosi miškuose uždraudimo ar apribojimo, pažymima pranešime žiniasklaidai.
