„Misija Sibiras“ – pilietiškumo pamokos ir jauniems panevėžiečiams

„Misija Sibiras“ – pilietiškumo pamokos ir jauniems panevėžiečiams

Arneta MATUZEVIČIŪTĖ / Arnetos Matuzevičiūtės ir Žyginto Jurevičiaus nuotr.

Be ištiestos rankos ir kolegų pagalbos kelionė mišku daugelyje vietų būtų dar labiau apsunkusi.

Dar prieš šeštą beveik šimtas jaunų žmonių sėdi autobuse. Dar kiek apsiblaususiais veidais jie dairosi pro langus, į gana greitai besikeičiantį kraštovaizdį. Nė vienas jų nežino, kur važiuoja, kur pasibaigs jų kelionė. Bet visi autobuse jie savu noru.

Taip prasidėjo „Misija Sibiras‘19“ bandomasis žygis.

BIC

Žygis istorijai išsaugoti

Praėjusį šeštadienį atranką į bandomąjį „Misija Sibiras ’19“ žygį praėję ir keliolika misijoje jau dalyvavusių jaunuolių leidosi į penkiasdešimties kilometrų kelionę miškais, upėmis, pievomis. Žygio dalyviai turėjo nusiteikti per dvi dienas įveikti daugiau nei pusšimtį kilometrų bei ant pečių nešti visus savo daiktus – miegmaišius, palapines, maistą, vandenį, papildomus batus ar šiltesnę striukę. Kai kurių žmonių nešulių svoris siekė net ir keliolika kilogramų. O kur dar puodai, makaronai bendrai vakarienei, kirvukai ir pjūkliukai, skirti istorinių vietų tvarkymui.

„Tai atrankos procesas, kuris nėra lengvas. Kiekvienas, užpildęs atrankos anketą, jau yra žengęs reikšmingą žingsnį link istorijos išsaugojimo ir tapęs „Misija Sibiras“ bendruomenės dalimi. Bandomasis žygis yra ne vien būdas suformuoti galutinę ekspedicijos komandą, bet ir priemonė, leidžianti prisidėti prie istorijos išsaugojimo savomis rankomis kuo didesniam skaičiui žmonių dar čia, Lietuvoje“, – teigia projekto „Misija Sibiras“ vadovė Aistė Eidukaitytė.

Šeštadienio rytą kalvotais Lietuvos miškais įveikę dešimtadalį kelio žygio dalyviai jau kibo į darbą, skirtą puoselėti savo krašto išsaugojimui. Netoli Ariogalos, Raseinių rajone, žygeiviai sutvarkė apleistą žydų kapavietę – apgenėjo medžius, nupjovė sausuolius, sutvarkė teritorijoje nukritusias šakas.

„Po poros savaičių čia atvyks mokyklinukų komanda, jie pasirūpins, kad ir patys paminklai būtų sutvarkyti, nušveisti“, – pabrėžė žygio vadovas Arnoldas Fokas.

Taip pat netoliese buvo pagerbti ir partizanai, nužudyti 1945–1953 m. Ariogaloje esančiose apylinkėse.

Gabija Murauskaitė iš Panevėžio į „Misija Sibiras“ bandomąjį žygį ėjo pirmą kartą. Istoriją studijuojanti mergina neslėpė, kad ši patirtis – reali akistata su Lietuvos istorija, jos gamta.

Miškais, upėmis, laukais

Įveikus pirmuosius kilometrus ir sutvarkius kapavietę, laiko atsikvėpti gausu nebuvo. Pasidaliję žiniomis apie žymiausius Lietuvos litvakus, žygio vadovo keliautojai buvo paraginti judėti toliau.

Jei kas manote, kad mūsų šalis – lygumų kraštas, gerokai tuo suabejotumėte, jei su 10 kilogramų kuprine ant pečių bandytumėte pasivyti patyrusį žygeivį A. Foką. Jis į pirmąją „Misija Sibiras“ ekspediciją išvyko kaip dalyvis dar 2007 metais. Vėliau jam teko vykti į dar septynias. Pats vadovavo net keturioms „Misijos Sibiras“ ekspedicijoms.

„Sakoma, kad upės skiria, o tiltai jungia, – šypsodamasis įpusėjus šeštadienio dienai užsiminė A. Fokas. – Kitame upės krante jūsų laukia pietūs.“

Laukė dar vienas iššūkis – kėlimasis per Dubysos upę. Dalyviai ne tik patys turėjo perbristi upę, bet ir sukonstruoti plaustus bei jais perplukdyti visus žygiui reikalingus daiktus. Dalyvių išradingumas bei noras padėti komandos draugams padėjo užduotį įveikti gana greitai ir visus daiktus išsaugoti sausus.

„Įrodėme, kad upės gali ir jungti“, – pagyrė komandinį darbą žygio vadovas.

Dar kelios dešimtys kilometrų, aplankyta tremtinių anūko sodyba, papildytos vandens atsargos, aptarta šimtai temų ir išžvalgytas Dubysos upę nulydintis kraštovaizdis. Šeštadienio diena pasiekus stovyklavietę baigėsi laužu, bendra vakariene, istorijomis ir dainomis.

Ir pilietinė pareigą atlikti

Antrąją žygio dieną laukė ne tik dar 20 kilometrų, bet ir pilietinė pareiga – Lietuvos respublikos prezidento bei Europos Parlamento rinkimai.

Žygis prasidėjo anksti, siekiant kuo greičiau pasiekti Raseinių rajone esančią Katauskių rinkiminę apylinkę. Šios apylinkės darbuotojai juokavo, kad „Misija Sibiras‘19“ bandomojo žygio dalyviai padėjo sumušti aktyvumo rekordus šioje rinkimų apylinkėje.

Artėjant kelionės pabaigai dalyviai šalia vieno tremtinių atminimą įamžinančių paminklų užkasė ir savo palinkėjimus Lietuvai. Mintis, kad istorija gyva tol, kol gyvas bent vienas partizanas, paskatino žygio dalyvius ir patiems pasijusti iš dalies partizanais, tik turintiems kitokį tikslą – sukurti istorijai ateitį.

Visi žygeiviai buvo suskirstyti į grupes, kuriose ir turėjo įgyvendinti jiems skirtas užduotis: pagaminti plaustus, perbristi Dubysą, atplukdyti visą mantą, aptarti dienos įspūdžius. Nepaisant visko, šypsenos puošė žygio dalyvių veidus net ir savaitgaliui pasibaigus.

Skirstytis buvo sunku

Autobusu grįžę į Vilnių „Misija Sibiras‘19“ bandomojo žygio dalyviai skirstytis neskubėjo. Vos per dvi dienas bendrų, unikalių išgyvenimų dėka užsimezgė draugystės, malonios pažintys. Retas kuris per gyvenimą buvo tiek kartų pagalbos ranką ištiesęs ar ištiestą padėti sugriebęs.

„Misijos Sibiras bandomasis žygis – nereali galimybė ne tik išbandyti savo fizines jėgas, susipažinti su nuostabia Lietuvos gamta, tačiau ir galimybė susipažinti su daug skirtingų žmonių, kuriuos vienija bendra idėja. Bendra idėja, tvyrojusi viso žygio metu, neleido palūžti nei fiziškai, nei morališkai. Sunkiausi fiziniai momentai leido įsigilinti ir į save, ir išsigryninti savo moralinius prioritetus bei suprasti, kokią duoklę turi atiduoti savo valstybei“, – po žygio pastebėjo panevėžietė Gabija Murauskaitė.

„Bandomasis „Misija Sibiras ’19“ žygis tapo dideliu mano nuotykiu. Ištyrinėti miškai, aplankytos turistinės vietos, perbrista Dubysa, nauji draugai! Neslėpsiu, žygis buvo sunkus, bet taip pat ir įdomus. Galimybė vaikščioti partizanų takais suteikia realią pažintį su mūsų istorija, o laikas, praleistas gamtoje, tik parodo, kokia ji mums svetinga. Žygio metu supratau, kad ir kiek mūsų daug skirtingų asmenybių, tačiau judėdami į bendrą tikslą ir palaikydami vienas kitą už rankos įveiksime su dainomis ir juoku 50 kilometrų! Ir nepaisydama šiandieninio kojų skausmo ir sužalotų pėdų, žengiu tvirtai, su džiaugsmu, nes žinau, jog buvau ten, kur ir turėjau… Lietuvos istorijos išsaugojimo link!“ – sakė Ema Usytė iš Raseinių.

„Linkiu tokių patirčių kiekvienam – užmiršti laiką, nesiorientuoti, kokioje šalies vietoje esi, pasitikėti greta einančiu, pirmą kartą gyvenime matomu žmogumi, tiesti pagalbos ranką, gauti medžio šaka per veidą ir iš to juoktis, pavargti, suprasti, kiek daug gali žmogaus kūnas ir dar daugiau asmeninis užsispyrimas. „Misija Sibiras“ bandomasis žygis – svarbus įrašas į asmeninių patirčių ir istorijos žurnalą“, – šią mintį galiu nuo savęs pridėti ir aš.

AIK

Labirintų parkas

Mano namukas

Biuro verslas

Dattoo tattoo

Panevėžio gimtadienis

PIC

NĖRA KOMENTARŲ

Atsakyti

JP.LT už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.LT pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.