Šių metų „Mis Aukštaitija“ konkursas ne tik subūrė gražiausias ir talentingiausias regiono merginas, bet ir pristatė išskirtinį akcentą – karūną, atkeliavusią tiesiai iš Indijos. Tai ne tik apdovanojimas, bet ir meno kūrinys, pasakojantis istoriją apie grožį, prabangą ir kultūrų susiliejimą.
Spindinti Indijos meistrystė
Šiemet „Mis Aukštaitija 2025“ nugalėtojos galvą papuoš išskirtinė karūna, atgabenta iš Indijos. Karūna gaminta pasitelkiant klasikinę Indijos karališkųjų rūmų estetiką – gausią detalėmis, formų simetrija ir spalvų turtingumu.
„Buvome Indijoje „Miss Teen International“ konkurse, kuriame dalyvavo mūsų modelis Gabija Soinskaitė. Keliavome po Mumbajų ir Delį. Iš ten ir pasivežėme karūną“, – paaiškino „EPMM MODELIAI“ talentų vadybininkas Jokūbas Ereksonas.
Karūnos dizainas – peacock elegance
Karūna yra įkvėpta povų motyvų – Indijos nacionalinio paukščio, simbolizuojančio didybę, sėkmę ir dvasinį augimą.
Karūna išsiskiria:
- auksiniu pagrindu, kuris puikiai kontrastuoja su mėlynais brangakmeniais;
- simetrišku ažūriniu raštu, primenančiu povų plunksnų formą;
- ryškiai mėlynais lašo formos akmenimis, imituojančiais safyrus – šie akcentai išdėstyti kaip plunksnų „akys“;
- mažais baltais kristalais, kurie apjuosia kiekvieną detalę, suteikdami spindesio iš visų kampų;
- smulkiomis auksinėmis gijomis, kurios sujungia visas formas į vientisą, elegantišką siluetą.
Laiko ir grožio simbiozė
Tai ne tik karūna – tai meno kūrinys, kuriame susipina aukso spindesys, mėlynų brangakmenių gilumas ir tradicinė Indijos simbolika. Be to, renginio tema „Aukso laikrodis“.
„Tema „Aukso laikrodis“ – tai simbolis, atspindintis laiką, vertę ir grožį, kuris niekada neišblėsta. Šis konkursas kviečia mus švęsti moterišką eleganciją ir išmintį, kurios neišmatuojamos nei laikui, nei išorinėms aplinkybėms. Kiekviena dalyvė šiame konkurse – tarsi aukso laikrodis, kurio grožis ir unikalumas yra ne tik matomi, bet ir vertinami per vidinę išmintį bei gyvenimo patirtį. Tai laiko ir grožio simbiozė, kuri įkvepia ir motyvuoja siekti aukščiausių tikslų“, – paaiškino J. Ereksonas.
