Finansų ministerijai siūlant panaikinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą centralizuotai šilumai, karštam vandeniui bei malkoms kartu liberalizuojant kompensacijų mokėjimo tvarką, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad ši tvarka neturėtų keistis. Pasak Ingos Ruginienės, kompensacijas gaunančių žmonių ratas natūraliai plėsis, todėl tam reikės daugiau biudžeto lėšų.
Ministrė pabrėžia, jog parama turi pasiekti visus, kurie šildymui išleidžia daugiau nei 10 proc. mėnesio pajamų, kaip įstatymas numato ir dabar.
„Reikės daugiau pinigų šildymo kompensacijoms ir tiek. Dabar turime tam tikrą ribą, koks kiekis žmonių prašo šildymo kompensacijų. Jei iškils kaina (šildymo – BNS), atsispyrus į bazinį dalyką, kad šildymo kaina negali viršyti 10 proc. pajamų, matyt, tas spektras žmonių, kuriems reikalinga kompensacija už šildymą, padidės“, – radijo stoties „M-1“ informacijos tarnybai sakė I. Ruginienė.
„Tai toks preliminarus skaičiavimas“, – pridūrė ji.
Finansų ministerijos teigimu, PVM lengvata dabar nėra orientuota tik į socialiai pažeidžiamus visuomenės sluoksnius, o malkoms – neatitinka Europos Sąjungos aplinkos apsaugos įsipareigojimų dėl priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir Europos žaliojo kurso tikslų.
Pasak ministrės I. Ruginienės, nepaisant to, ar Seimas nuspręs PVM šildymui padidinti nuo 9 iki 21 proc., tikslas padėti finansinių įsipareigojimų turintiems bei mažas pajamas gaunantiems žmonėms išlieka.
„Dabar įstatyme yra saugiklis, kad už šildymą negali būti mokama daugiau 10 proc. žmogaus gaunamų pajamų. Reiškia, kad ir kiek didintume kainas, tas saugiklis nukreipia mus į tai, kad tiesiog turėsime daugiau, matyt, dėmesio skirti per kompensacijas ir kitą paramą“, – kalbėjo I. Ruginienė.
Finansų ministras Rimantas Šadžius interviu BNS sakė, kad panaikinus PVM lengvatą siūloma didinti kompensacijoms skaičiuoti naudojamo turto vertę.
Anot jo, šias kompensacijas gaunančius gyventojus siūloma visiškai atleisti nuo nekilnojamojo turto mokesčio.
Dabar gyventojams kompensuojama šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos pajamų ir dviejų valstybės remiamų pajamų dydžių (442 eurų) kiekvienam šeimos nariui arba trijų dydžių (663 euro) vienam gyvenančiam asmeniui. Išmokos priklauso ne tik nuo šeiminės padėties, pajamų, bet ir turto, jos paprastai skiriamos visam šildymo sezonui.
