Ministras siūlo įtraukti visuomenininkus į notarų, antstolių ir advokatų garbės teismus

Ministras siūlo įtraukti visuomenininkus į notarų, antstolių ir advokatų garbės teismus

Saulius JAKUČIONIS (BNS) / BNS nuotr.

E. Jankevičius.

Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius siūlo įtraukti visuomenės atstovus į notarų, antstolių ir advokatų garbės teismus.

Politikas sako siekiantis didesnio šių bendruomenių skaidrumo, tačiau šių atstovai abejoja pasiūlymo nauda ir sako, kad visuomenės atstovai neturės pakankamos kompetencijos nagrinėti etikos ir kitus pažeidimus.

Teisingumo ministerija šią savaitę registravo garbės teismų pertvarką numatančius įstatymų projektus. Iniciatyvai dar turės pritarti Vyriausybė ir Seimas.

BIC

„Šiuo projektu mes siekiame daugiau skaidrumo, teisinės sistemos atvirumo, (…) kad vyrautų skirtingų nuomonių įvairovė“, – BNS sakė E. Jankevičius.

„Dabartinė praktika nėra gera, kai jie patys save vertina. Taip būti neturėtų“, – pridūrė jis.

Šiuo metu notarų, antstolių ir advokatų garbės teismus sudaro penki nariai – šių bendruomenių atstovai.

Ministerija siūlo, kad du narius po vieną skirtų teisingumo ministras ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.

Garbės teismų nariai turėtų būti nepriekaištingos reputacijos, jų kadencijos būtų apribotos iki dviejų.

Pasak E. Jankevičiaus, praktika į savireguliacijos institucijas įtraukti visuomenininkus pasiteisino teismuose.

Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė Inga Karalienė tvirtino, kad aktyvesnis visuomenės atstovų įtraukimas gali būti vienas kelių stiprinti žmonių pasitikėjimą institucija, tačiau „jis turi būti prasmingas, ne formalus“.

„Kol kas mums sunku įsivaizduoti, kaip visuomenės atstovai, net neprivalantys turėti teisinio išsilavinimo ir patirties, galėtų turėti sprendžiamojo balso teisę Antstolių garbės teismui priimant sprendimus, kuriais vertinami ne vien profesinės etikos, bet ir materialinės procesinės teisės taikymo dalykai“, – BNS perduotame komentare teigė I. Karalienė.

„Iš kokių lėšų jie atlygintų žalą, padarytą savo klaidingais sprendimais? Ir kaip būtų vykdoma jų atranka, kad antstolių elgesio vertintojais netaptų skolininkai?“ – pridūrė ji.

Lietuvos notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis teigė, kad siūlymas garbės teismo nariais skirti asmenis „iš šalies“ rodo „sunkiai paaiškinamą nepasitikėjimą notarų savivalda ir patikimai bei principingai veikiančia notarų drausminės priežiūros sistema“.

Jo teigimu, siūlomi pakeitimai gali suvaržyti Notarų rūmų nepriklausomumą.

„Skirtingai nuo kai kurių kitų teisinių profesijų, Notarų garbės teismas nagrinėja ne tik etikos, bet ir Notariato įstatymo bei kitų teisės aktų pažeidimus, todėl asmuo, nežinantis notariato reglamentavimo ir išsamiai nesusipažinęs su notaro veikla, negalėtų tinkamai įvertinti galimo pažeidimo“, – BNS perduotame komentare sakė notarų atstovas.

Pasak M. Stračkaičio, visuomenės atstovų įtraukimas į Notarų garbės teismo sudėtį pažeistų notarinės paslapties principą.

„Notarų drausmės bylų nagrinėjimo metu atskleidžiama informacija apie atliktus notarinius veiksmus, jų atlikimo aplinkybes, pateikiami notariniai dokumentai ir kitokio pobūdžio informacija – visa tai sudaro notarinę paslaptį, kuri gali būti atskleidžiama tik įstatyme apibrėžtam subjektų ratui“, – tvirtino jis.

Advokatūros atstovai spaudai BNS informavo, kad poziciją dėl siūlomų pakeitimų pateiks vėliau.

Teisingumo ministras sakė, kad klausimą dėl notarų, antstolių ir advokatų garbės teismų pertvarkymo Vyriausybei tikisi pateikti artimiausiu metu.

AIK

H2Auto plovykla

Mano namukas

JUKmedia

Lazy Monkey

Dattoo tattoo

PIC

NĖRA KOMENTARŲ

Atsakyti

JP.LT už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.LT pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.