Siekdama gerinti kelių infrastruktūrą, Susisiekimo ministerija kuria nuo 2026-ųjų veikti pradedantį Kelių fondą, kurio lėšos kartu su finansavimu iš kitų šaltinių Lietuvos keliams kitais metais iš viso leis skirti 1 mlrd. eurų.
Kaip pranešė ministerija, pagrindinis fondo lėšų šaltinis bus elektroninė kelių rinkliava („e-tolling“), kuri pakeis dabartines vinjetes ir kasmet sugeneruos apie 200 mln. eurų pajamų. Fondas taip pat turės galimybę skolintis.
„Kelių fondas turėtų pradėti veikti nuo tada, kai įstatyme bus įrašytas jo veikimas ir galiojimo data – mes planuojame, kad tai bus nuo 2026 m. sausio 1 d., tačiau tikrai ne visos eilutės, kurios yra surašytos į Kelių fondą kaip pajamų eilutės, bus užtikrinta, kad startuos sausio 1 dieną“, – žurnalistams pirmadienį sakė susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis.
Ministro teigimu, būtent lėšos iš „e-tollingo“, tikėtina, vėluos, mat kol kas vis dar sprendžiamos su šia rinkliavos sistema susijusios teisinės problemos.
Kelių fondo įplaukas taip pat sudarys baudos už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kelių rinkliavų ir mokesčių už vinjetes nesumokėjimą – apie 30 mln. eurų kasmet, taip pat motorinių transporto priemonių registracijos mokestis – apie 60 mln. eurų per metus, krovininių transporto priemonių registracijos mokestis – apie 18 mln. eurų.
Kelių fondo veiklą administruos valstybinių kelių valdytoja „Via Lietuva“, atsakinga už lėšų valdymą, jų pervedimą rangovams, biudžeto planavimą, sutartinių įsipareigojimų vykdymą ir atskaitomybę.
Fondas reikalingas sparčiai blogėjant kelių, tiltų ir viadukų būklei, taip pat siekiant plėtoti kelių tinklą, sprendžiant nepakankamo finansavimo problemą.
Anot laikinojo „Via Lietuva“ generalinio direktoriaus Martyno Gedaminsko, bendrovė didelį dėmesį šiemet ketina skirti ne tik naujos infrastruktūros kūrimui, tačiau ir esamos priežiūrai bei palaikymui.
„Infrastruktūros projektai yra pakankamai imlūs laikui – tam, kad planuotume, tinkamai jiems pasirengtume, suprojektuotume. Žinoma, rangovai gebėtų laiku ir tinkamai už sutartą kainą pastatyti objektus, todėl reikalingas ilgalaikis planavimas tam, kad infrastruktūra būtų vystoma ir prižiūrima tolygiai“, – žurnalistams kalbėjo jis.
Fondo lėšomis bus siekiama atkurti visų valstybinės reikšmės kelių būklę, kad jie atitiktų to kelio kategorijai nustatytus reikalavimus bent 80 proc. rodikliu, o fondas veiks tol, kol bus pasiekti kelių būklės atkūrimo tikslai.
Kelių fondo veiklą administruos valstybinių kelių valdytoja „Via Lietuva“, atsakinga už lėšų valdymą, jų pervedimą rangovams, biudžeto planavimą, sutartinių įsipareigojimų vykdymą ir atskaitomybę.
Fondo veiklą prižiūrės taryba – kolegiali patariamoji institucija, kuri teiks rekomendacijas dėl biudžeto, teisės aktų tobulinimo ir administravimo klausimų. Kasmet bus atliekamas fondo finansinių ataskaitų nepriklausomas auditas, užtikrinantis skaidrų lėšų naudojimą.
Planuojama, kad šio fondo įsteigimo klausimas bus svarstomas ir priimamas Seimo pavasario sesijoje, o Kelių fondo įkūrimas buvo numatytas Vyriausybės priemonių plane.
Pernai gruodį parlamento priimtame 2025 metų valstybės biudžete Lietuvos keliams iš viso skiriama 804 mln. eurų, iš kurių Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) – 583,2 mln. eurų. Dar 59,1 mln. eurų kariniam mobilumui skiriama iš Gynybos fondo, europinės paramos – 161,2 mln. eurų.
Susisiekimo ministerija Vyriausybės priemonių plane numatė per trejus metus valstybinių bei vietinės reikšmės kelių finansavimui skirti daugiau nei 1,5 mlrd. eurų KPPP lėšų.
