Balandžio 1-ąją kasmet minima Tarptautinė melagių diena. Nors šią dieną įprastai krečiami nekalti pokštai, tačiau svarbu suprasti, kad šiuo metu internete gausu ir melagingos informacijos, naudojamos propagandos ir dezinformacijos tikslais. Kaip atpažinti melą internete?
„Socialiniuose tinkluose ir internete tampa vis sunkiau atskirti tiesą nuo melo: rašomi vis įtaigesni straipsniai, klastojamos interneto svetainės ir vaizdo medžiaga. Visgi tam tikri bruožai leidžia atpažinti melą, tačiau tam svarbu būti budriems, kritiškai mąstantiems ir nepulti perskaitytomis žiniomis ar pamatytomis nuotraukomis pasitikėti aklai“, – pranešime žiniasklaidai pasakoja Saulius Skirmantas, „Bitė Lietuva“ kibernetinio ir IT saugumo vadovas.
Atidžiai tikrinkite šaltinius
Suprasti, ar šaltinis yra patikimas, ar ne, geriausiai padeda atidus žvilgsnis į internetinę svetainę. Jų kūrėjai itin daug dėmesio skiria nepriekaištingai jų išvaizdai, tačiau melagingą kanalą padeda atpažinti svetainės adresas.
„Patikimų svetainių adresas baigiasi tarptautiniu „.com“ ar oficialiu tos šalies pavadinimo trumpiniu. Jei pastebite keistai skambančius plėtinius, tokius kaip „.offer“ ar „.net“, tai galimai reiškia, kad susidūrėte su netikra svetaine. Atkreipkite dėmesį ir į rašybos klaidas pavadinimuose – pasitaiko atvejų, kai iš pirmo žvilgsnio šaltinis atrodo patikimas, tačiau, pavyzdžiui, vietoj „CNN“ – užrašoma „CMM“, taip siekiant suklaidinant žmogų“, – aiškina S. Skirmantas.
Atpažinkite socialinių tinklų „trolius“
Dėl itin palankių algoritmų netikrų naujienų šiandien netrūksta ir socialiniuose tinkluose. Jas skleidžiantys vartotojai vadinami „troliais“.
„Kadangi žmonės yra linkę labiau reaguoti į žinutes, kurių turinys kelia pyktį, susierzinimą ar kitas stiprias emocijas, algoritmai supranta tai kaip juos dominantį turinį ir rodo panašius įrašus. Manipuliuodami tuo, „troliai“ kuria vis daugiau melagingų naujienų sensacingomis antraštėmis, taip didindami jų pasiekiamumą ir įsitraukimą“, – pasakoja kibernetinio ir IT saugumo vadovas.
Norėdami atpažinti socialinių tinklų „trolį“, užeikite į žinute pasidalinusio vartotojo paskyrą ir patikrinkite, kada ji buvo sukurta, bei kuo žmogus dalinosi pastaruoju metu. Jei jis ėmė aktyviai naudotis paskyra neseniai, joje mažai informacijos apie asmeninį gyvenimą, interesus, pomėgius, realų bendravimą su kitais žmonėmis, tai signalas, kad susidūrėte su „troliu“. Naudinga po vienu iš įrašų palikti komentarą – melagingų naujienų skleidėjų tikslas dalintis dideliu kiekiu informacijos, todėl diskusijoms jie dažniausiai neturi laiko.
Kritiškai vertinkite vaizdo medžiagą
Prie naujienų labai dažnai pridedamos ir sensacingos nuotraukos ar vaizdo įrašai, sukeliantys stiprias emocijas. Jų patikimumą taip pat reikėtų patikrinti.
„Šiomis dienomis dažnai pasitaiko atvejų, kai prie naujienų patalpinamos kelerių metų senumo nuotraukos. Pavyzdžiui, siekiant padidinti minios efektą renginiuose, naudojami vaizdai iš anksčiau vykusių susibūrimų. Šiandien nuotraukų kilmę galima patikrinti įkėlus ją į „Google“ vaizdų paiešką“, – primena saugumo ekspertas.
Dėl vaizdo redagavimo priemonių gausos ir lengvo prieinamumo šiandien internete gausu ir suklastotų nuotraukų bei vaizdo medžiagos. Tai galima atpažinti iš fone esančių trūkumų, pavyzdžiui, keistų šešėlių, per ryškaus apšvietimo ar iškreiptų pašalinių žmonių veidų. Taip yra todėl, kad nuotraukoms kurti naudojamas dirbtinis intelektas žino kaip sukurti veidą, bet ne foną.