Panašu, kad Žemė susirado naują draugą arba iš naujo susipažino su seniai nematytu bičiuliu.
Manoma, kad naujasis objektas netrukus taps mūsų planetos kompanionu ir Žemės orbitoje praleis neilgą laikotarpį.
Ankstesni kosmosą skrodžiantys objektai netyčia atklysdavę į Žemės orbitą žinomi kaip „minimėnuliai“, šis neseniai atrastas objektas gali būti dalis seniai prarastos raketos kosminės nuolaužos, atskilusios 1960-ųjų raketos paleidimo metu.
Aptariamasis objektas, žinomas kaip „2020 SO”, manoma, įtrauktas į Žemės orbitą bus 2020 metų spalį ir čia išliks iki 2021 metų gegužės, kuomet jis bus išsviestas į kosmosą.
Vis dėto, ima atrodyti, kad „2020 SO“ gali nebūti mums įprastas minimėnulis. Paul Chodas, NASA Netoli Žemės skriejančių objektų tyrimo centro direktorius, kalbėdamas su „CNN“ pasakojo tikintis, kad labiausiai tikėtina, jog šis objektas yra „Surveyor 2“ misijos raketos dalis, kuri buvo paleista 1966 metų rugsėjo 20 d.
Tam dar prireiks tolesnio patvirtinimo, tačiau tai galėtų paaiškinti išskirtinę objekto orbitą.
„Aš įtariu, kad šis naujai atrastas objektas, „2020 SO“, yra sena startinė raketa ir taip manau dėl jos orbitos aplink Saulę, kuri yra ypatingai panaši į Žemės, beveik apvali, esanti toje pačioje plokštumoje ir savo tolimiausiame orbitos taške esanti vos šiek tiek toliau nuo Saulės,“ – sakė Chodas. „Būtent tokia orbita keliautų nuo Mėnulio misijos atsiskyrusios raketos dalis, jai praskriejus pro Mėnulį ir ištrūkus į orbitą aplink Saulę. Mažai tikėtina, kad asteroidas galėjo išvystyti tokią orbitą, tačiau tai nėra neįmanoma.“
„Surveyor 2“ paleidimas išskirtinis tuo, kad dėl gedimo erdvėlaivis rėžėsi į Mėnulio paviršių netoli Koperniko kraterio.
Raketa „The Centaur“, naudota pakelti „Surveyor“ aparatą, tęsė savo kelionę pirmine trajektorija pro Mėnulį ir tuomet tapo nesusekama ir paskelbta prarasta. Dabar, kosmoso klajonėse aplink mūsų Saulės sistemą praleidus kelis dešimtmečius, panašu, kad ji buvo dar kartą atrasta.
Artimiausiomis savaitėmis atlikus daugiau stebėjimų, kuomet pamačius kaip Saulė atsispindi nuo objekto bus išsiaiškinta medžiaga, iš kurios jis sudarytas, mokslininkai viliasi pagilinti supratimą apie „2020 SO“.
Žemės gravitacinė trauka pagauna pro šalį skriejančius objektus ir įtraukia juos į mūsų planetos orbitą.
Dar 2016 metais astronomai atrado asteroidą „2006 RH120“, kuris Žemės orbitoje buvo nuo 2006 metų rugsėjo iki 2007 metų birželio mėnesio. Kiek anksčiau šiais metais buvo atrasta, kad kitas asteroidas „2020 CD3“, skriejo orbitoje aplink Žemę iki kol ją paliko 2020 metų balandį.
Visgi, „2020 SO“ nėra kosminė uoliena, nes dauguma techninių savybių rodo, kad tai nėra minimėnulis, o tik dar viena didžiulė kosminės nuolaužos dalis.
Žmonių sukurtų nuolaužų egzistavimas Žemės atmosferoje nėra neįprastas atvejis. Nuo apleistų palydovų iki senų kosminių erdvėlaivių dalių, Žemės orbita yra „prišiukšlinta“ mažiausiai 20000 kosmoso nuolaužų, didesnių nei beisbolo kamuoliukas.
Vis dėlto, kylant privačioms kosminėms kompanijoms ir augant į kosmosą keliamų objektų skaičiui, kosminių nuolaužų problema darosi vis didesnė.
Visai neseniai Tarptautinei kosminei stočiai teko atlikti avarinį manevrą, kad išvengtų jos kelyje atsidūrusios kosminės nuolaužos, jau trečios šiais metais, ir trečio tokio artimo susidūrimo vos per dvi savaites.