Metų darbą Panevėžio rajono bendruomenėse vainikavo tradicinė ekskursija

Metų darbą Panevėžio rajono bendruomenėse vainikavo tradicinė ekskursija

Birutė KRONIENĖ ("Tėvynė") / Birutės Kronienės ir Elenos Stanienės nuotr.

Kelionės organizatoriai (iš kairės): Elena Stanienė, Kazimieras Binkis ir Lina Narkevičienė.

Aktyviausiems Panevėžio rajono bendruomenių nariams rudenį išsiruošti į ekskursiją jau tapo tradicija. Paskutinį rugsėjo savaitgalį vykusi ekskursija į Baltarusiją ir Lenkiją – Panevėžio rajono savivaldybės dovana neatlygintiną darbą bendruomenėse dirbantiems žmonėms.

Jau įprasta, kad į rajono bendruomenių sąskrydį atvažiavęs meras Povilas Žagunis nebeteikia apčiuopiamų dovanų, bet paskelbia gerą naujieną apie būsimą kelionę. Pernai keliavę po Lietuvos pamarį, plaukę laivu Kuršių mariomis, dairęsi nuo Rambyno kalno, šiemet bendruomeniečiai pasirinko galimybę pasižvalgyti po kaimynines šalis.

BIC

„Džiaugiuosi už žmones, kurie yra verti šios kelionės, kurie ją nuoširdžiai užsidirbo, – sako Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos pirmininkas Kazimieras Binkis. – Iš tiesų ne tiek daug progų turime, kai galime nekalbėti apie darbus, neskubėti. Darbas bendruomenėse, kartais atrodantis labai nedėkingas ir sunkus, išties dovanoja labai prasmingą bendrystę.“

Višnagė Gardine – galimybė atgal pasukti istorijos ratą

Prieš trejus metus įvestas bevizis režimas lietuvius vilioja pamatyti Gardiną – ilgametę bendrą istoriją su Lietuva turintį miestą. Be istorinių objektų, turistus vilioja ir galimybė pigiau apsipirkti kai kurių prekių, ir smalsumas pamatyti, kaip gyvena šalis, kurioje tebėra gyva sovietinė dvasia.

Kas keliaujančiųjų laukia pasienio punkte, gidė nesiima prognozuoti: jei lauksit valandą ar pusantros – esate laimės kūdikiai. Juokauti su pasieniečiais griežtai nepatariama, nes autobusą tai gali sustabdyti ilgam. Patariama įvažiuojant į Baltarusiją būtina turėti pinigų, nes pasienietis gali norėti įsitikinti, kad į šalį neįvažiuojate tuščiomis. Negalima įvežti nei išvežti mėsos, pieno produktų, tad ir kelionės sumuštiniai lengvai galėtų sukelti nemalonumų. Esame tarp tų laimingųjų – išskyrus kelis raidžių neatitikimus dokumentuose ir kelionės leidimuose, jokių nesklandumų daugiau nekyla

Gardinas – lietuviams artimas miestas dėl bendros turimos istorijos, juolab kad įsikūręs abipus Nemuno. Oras iš pradžių nelepina, tad grožėtis Gardinu tenka pro autobuso langą, paskui staiga pasitaiso ir dovanoja puikų pasivaikščiojimą po gražiausius objektus. Gardino centre keliautojus traukia aukščiausias pastatas – priešgaisrinis stebėjimo bokštas.

Gardine dar gali pamatyti tai, ko nebėra mūsų gatvėse. Danutė ir Algimantas Pleskiai iš Maženių bendruomenės prisiminė gazuoto vandens gėrimo iš aparato ritualą.

Išgirstame ir iš bokšto sklindančią melodiją, kuri skamba tam tikromis valandomis. Ant šio bokšto sienos gana įdomi freska – ne menine prasme. Ji tapyta jau sovietiniais laikais ir joje pavaizduota darbo liaudis: darbininkai, gydytojai ir mokytoja… Monos Lizos veidu. Pačiame miesto centre dar vienas dėmesio vertas objektas – Šv. Pranciškaus Ksavero (jėzuitų) bažnyčia, kuriai popiežius Jonas Paulius II suteikė mažosios bazilikos titulą. Viduje – nuostabiai gražus centrinis altorius, kurio aukštis net 24 metrai. Aplankome nepaprastai turtingas ortodoksų cerkves.

Pėsčiomis žingsniuojame centrine gatve ir randame ženklų, bylojančių apie lietuvių pėdsakus Baltarusijos žemėje – ant buvusio berniukų gimnazijos pastato kabo lenta, liudijanti, kad čia 1912–1914 m. mūsų didysis kalbininkas Jonas Jablonskis dėstė lotynų ir graikų kalbas. Keistai nuteikia didžiulėje aikštėje tebestovintis Lenino paminklas, ant pjedestalo užkeltas tankas.

Dieną praleidę pažindami Gardiną, vakarojame restorane ir stebime (o kai kas ir aktyviai dalyvauja) Baltarusių nacionalinio kolektyvo pasirodymą bei ragaujame nacionalinius patiekalus, labai primenančius lietuviškų namų virtuvę. Kai kitą rytą kertant sieną pasieniečiai ir muitininkai pakartotinai vėl tikrina mūsų pasus, kiekvienam žiūri į veidą ir reikalauja garsiai ištarti savo vardą, nuotaikos visų tampa panašios – apsilankyti čia įdomu, bet gyventi tokioje sistemoje nebenorėtume.

Gėlynai prie Branickių rūmų Balstogėje.

Pasiplaukiojimo „perliukai“ – garsieji šliuzai

Antroji kelionės diena nuveda į Balstogę, daugelio lietuvių pagal lenkišką pavadinimą vadinama Bialystoku. Didžiausiame šiaurės rytų Lenkijos mieste aplankome įspūdingus Branickių rūmus, pasigrožime centrine miesto aikšte, ragaujame nacionalinius patiekalus restorane.

Iš Balstogės kelias veda link Augustavo kanalo. Patiriame, kas yra garsusis pasiplaukiojimo Studzieničnos ežere „perliukas“. Iš pradžių atrodo, kad nieko ypatingo: kanalas išplatėja į neišskirtinės išvaizdos ežerą, tačiau po keliolikos minučių, kai laivas ima spraustis į per ankštą kanalo susiaurėjimą, saugomą medinių vartų, suima jaudulys. Pakyla šliuzo vartai, ir garlaivis įkrenta į kanalo „vonelę“ – Pževiežo šliuzą, daužydamasis bortais į jo kraštus. Tuomet „vonelė“ ima pildytis vandens iš kitapus vartų esančio Balčio ežero, pajuntame, kaip pakyla tonas sveriantis laivas. Pasiekęs tinkamą aukštį, pagaliau jis ištrūksta iš šliuzo: tai ir yra pasiplaukiojimo Augustavo kanalu „perliukas“!

Pasiekę krantą išsilaipiname prie Studzieničnos Šv. Mergelės Marijos koplyčios. Pasigrožime Kristaus kelio stacijomis, apžiūrime virš vandens pastatytą Popiežiaus Jono Pauliaus II skulptūrą. Šiuose vandenyse būsimasis popiežius treniravosi, kuomet kultivavo irklavimą. Čia lankėsi per paskutinę viešnagę Tėvynėje.

Už galimybę pasižvalgyti po kaimynines šalis rajono bendruomenių žmonės dėkoja Panevėžio rajono savivaldybei, viso rajono bendruomeniečius draugėn suburiančiam Kazimierui Binkiui. Už kelionės organizavimą ačiū sakome už kultūrą Bendruomenių sąjungos taryboje atsakingoms Elenai Stanienei ir Linai Narkevičienei, vieni kitiems – už bendrystę ir malonią kelionės kompaniją.

AIK

H2Auto plovykla

Mano namukas

JUKmedia

Lazy Monkey

Dattoo tattoo

PIC

NĖRA KOMENTARŲ

Atsakyti

JP.LT už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.LT pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.