Menininkų darbuose kritinės ribos vardiklio paieška

Menininkų darbuose kritinės ribos vardiklio paieška

Raimonda MIKUČIONYTĖ/ Orlando Butkaus nuotr.

paroda kritine riba foto orlandas butkus (8)

Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre atidaryta panevėžiečių menininkų paroda „X: Kritinė riba“. Paroda – socialinio-kultūrinio projekto „Panevėžys vienija ir taškas!“ ciklo dalis dedikuota ekologijai „Pulsuojanti ekologija“ ir skirta paminėti tragiškoms 30-osioms Černobylio katastrofos metinėms paminėti.

Parodos kuratorius A galerijos savininkas Albinas Vološkevičius. Parodai įprasminti išleistas katalogas, kurio dailininkas Evaldas Ivanauskas.

BIC

 

Paroda – dovana miestui

Parodoje pristatyti projekto dalyvių 15 kūrėjų darbai. Kritinės ribos vardiklio prasmę aiškinosi 11 dailininkų: Mindaugas Breivė, Raimondas Gailiūnas, Rūta Povilaitytė-Grikevičienė, Ramūnas Grikevičius, Osvaldas Juška, Jūratė Kirtiklytė, Sigitas Laurinavičius, Eugenijus Marcinkevičius, Girmantas Rudokas, Tomas Rudokas, Diana Rudokienė ir keturi fotomenininkai: Valentinas Pečininas, Stasys Povilaitis, Andrius Repšys, Saulius Saladūnas.

Iš dešimties menininkų sudarytos penkios poros: Raimondas Gailiūnas ir Stasys Povilaitis; Osvaldas Juška ir Saulius Saladūnas; Jūratė Kirtiklytė ir Andrius Repšys; Sigitas Laurinavičius ir Valentinas Pečininas; Rūta Povilaitytė-Grikevičienė ir Ramūnas Grikevičius.

Parodos kulminacija: menininkų sukurti darbai padovanoti planuojamam steigti naujam Meno centrui.

 

Projektas tęstinis

Naujienų portalui JP parodos kuratorius A. Vološkevičius sakė, kad projekto tema „Kritinė riba“ skiriama Černobylio atominės elektrinės katastrofos trisdešimtmečiui paminėti ir pasigilinti į aktualiąją ekologiją. Be to, paaiškino, kodėl projekto „X: Kritinė riba“ vardiklis – X simbolis. „X – dviejų kūrėjų sankirta, sankryža bendrai meninei raiškai ir naujoms patirtims, X – tai nežinoma kolektyvinė teritorija, pilna netikėčiausių atradimų, praplečiančių kūrybinės išraiškos galimybes. X – kiekvieno projekto dalyvio asmeninis x faktorius, galintis turėti įtakos tolimesniems kūrybiniams ieškojimams. X gali būti ir paslėpta pretenzija, bet atvira galimybė bei tikimybė ir toliau ieškoti naujų išraiškos formų, tuo pačiu suvienijant Panevėžio miesto, šalies ir užsienio menininkus“, – aiškino X simbolio prasmę A. Vološkevičius.

Parodos kuratorius mano, kad kūrėjas visada turi būti pasirengęs žengti pirmyn – už savo nusibrėžtų ar įsivaizduojamų baimių, patirčių, sugebėjimų, profesinių žinių, asmeninio komforto ribų. „Žinoma, tai nėra lengva. Nežinomybė visada kausto ir baugina. Bet, padaręs vieną, kitą žingsnį į priekį, į nežinomybę, į naujus atradimus, atsisukęs pamatai, kaip buvai save apribojęs, koks „užsiciklinęs“ buvai“, – samprotavo A. Vološkevičius ir teigė, kad projektas „X: Kritinė riba“ bus tęstinis. „Planuojame, kad projektą sudarys keturi ciklai ir jau pamažu formuojasi kitų ciklų darbai. Šis projektas – tai kvietimas menininkams praplėsti savo kūrybines ribas ir patirtis per menų sintezę“, – tvirtino projekto kuratorius A. Vološkevičius.

 

Meninis įvykis

Dailės teoretikas ir kritikas Virginijus Kinčinaitis, pristatydamas projektą „X: Kritinė riba“, mano, kad tai yra prasmingas kaip miesto menininkų bendradarbiavimo iniciatyva, kaip kuruojama aktualios ir vientisos temos plėtotė, kaip reali jau kitų kūrybinių iniciatyvų prielaida.

Parodos kataloge menotyrininkas rašo, kad teminė paroda X: kritinė riba yra skirta ne tik atominei Černobylio katastrofai ir Nobelio premijos laureatės Svetlanos Aleksijevič vizitui. „Parodos sumanytojas Albinas Vološkevičius pasiūlė Panevėžio miesto menininkams įsigilinti į šią temą kuriant poromis prie vieno bendro kūrinio. Tai nėra paprasta, ypač meno pasaulyje. Juk kiekvienas menininkas siekia savo asmenybės autonomijos. Jis bet kokia kaina yra pasiryžęs ginti savo išskirtinumą, asmenybės individualumą ir meninio stiliaus unikalumą… Kaip gyvai mus įtraukia dviejų žmonių diskusijoje gimstanti nauja tiesa, taip gali būti įdomus ir lygiaverčio dialogo principu pagrįstas kūrybos rezultatas. Todėl labai įdomu matyti menines šio rizikingo projekto pasekmes“, – rašo kataloge V. Kinčinaitis.

Tema – globali

Kataloge dailės teoretikas V. Kinčinaitis nagrinėja, kokia globali ir asmeniška – Černobylio tema: „Pirmiausia, imantis vienu metu globalios ir labai asmeniškos Černobylio temos, labai padeda diskusijų, paieškų ir įsijautimo atmosfera. Tokia apokaliptinė tema yra nepavaldi racionaliam samprotavimui, istoriniam ar moksliniam paaiškinimui. Tai daugiau nebyli potrauminio išgyvenimo būsena, užnuodyta egzistencinė savistaba. Todėl Svetlana Aleksijevič, kalbėdama apie savo knygą, skirtą Černobylio katastrofai, sako, kad šis tekstas ne apie Černobylį, bet apie Černobylio pasaulį, kuris mums menkai žinomas. Jos manymu, tai praleistas istorijos tarpsnis. Todėl ją domino ne pats įvykis: kas atsitiko tą naktį elektrinėje ir kas kaltas, kokie buvo priimami sprendimai, kiek tonų smėlio ir betono prireikė supilti sarkofagui virš tos velnio skylės, bet pojūčiai, jausmai žmonių, susidūrusių su nežinomybe. Su paslaptimi. Todėl Černobylis yra paslaptis, kurią mes dar turėsime atskleisti… Į tokią šio įvykio atkūrimą leidosi ir projekto „X: Kritinė riba“ dalyviai. Savo koncepcijose jie prisiminimais labai asmeniškai grįžta į šios katastrofos laikus. Jie gilinasi į katastrofos apimtis, simboliką, komponuoja savo patirtis, išgyvenimus, mintis ir vaizdinius bendroje kūrinio kompozicijoje.“

 

Kūrėjų darbai kalba…

Parodoje „X: Kritinė riba“ tapytojas Mindaugas Breiva pristatė darbą „Biorobotai“. Kūriniu menininkas perspėja, kad „visai prie pat Lietuvos sienos, statoma nauja Astravo atominė elektrinė. Dėl jos nerimaujama ir daug diskutuojama. Ar netaps Lietuva „niekieno žeme“, ar netapsime biorobotais?..“

Poroje dirbę tapytojas Raimondas Gailiūnas ir fotografas Stasys Povilaitis savo darbą pavadino „Dūmais į sielų veidrodžius“. Kūrinio autoriai stengėsi neužgožti vienas kito ir pasak fotomenininko S. Povilaičio, „nutariau į šio pasaulio paskutinį šansą pažvelgti beprotiškai gražiomis ir išraiškingomis arklio akimis. Jos tarsi laukia atsakymo į mums, žmonėms, svarbius klausimus“.

Tapytojai Ramūnas Grikevičius ir Rūta Povilaitytė-Grikevičienė, nors drobę pavadino „Tušti namai“, mano, kad „už kritinės ribos nebūtinai laukia katastrofa. Įmanoma ir nauja pradžia“.

Dueto tapytojo Osvaldo Juškos ir fotografo Sauliaus Saladūno darbas vadinasi „Destrukcija – atgimimas“. Jis tarsi sako, kad „bet kokia pabaiga, griūtis yra neišvengiamas kažko naujo kūrimas. Niekas nesibaigia, kartojasi vėl ir vėl per amžių amžius…“

Grafikės Jūratės Kirtiklytės ir fotografo Andriaus Repšio bendras darbas pavadintas „Tai, ką prisimenu tądien…“. Jų nuomonė: „Kritinę ribą“ kiekvienas suvokia individualiai. Tema tik nukreipia nepastovumo, priešybių principo link, neformuojant konkretaus turinio“.

Kūrėjai Sigitas Laurinavičius ir Valentinas Pečininas savo darbą pavadino „Švytėjimas“. Pasak jų, švytėjimas – laukas „plytintis tarp mitų ir realybės tas laukas kviečia į akistatą su mūsų vidiniais demonais, stumiančiais vis naujų kritinių ribų link…“

Tapytojo Eugenijaus Marcinkevičiaus kūrinys vadinasi „Konflikto teorija“. Kūriniu menininkas tartum žiūri į ateitį, „skaičiuoju atgal. Tobulai skaičiuoju retai, – prisipažįsta jis. – Tai lemiamų akimirkų žaidimas, kai tolydžio mažėjantys skaičiai su vienodais intervalais ties nuline padala pažymi svarbų įvykį, galbūt turėsiantį įtakos rytojui.“

Dailininkės Dianos Rudokienės darbas vadinasi „Kritinė riba. REM“. Tapytojos kūrinyje užfiksuotas jos pačios sapnas, kurio galutinė reikšmė nėra bloga…

Monumentalistas Girmantas Rudokas savo kūrinį pavadino „Rausva šviesa“. Anot jo, „tapybos darbas „Rausva šviesa“ yra meninė interpretacija, kurioje dirbtinė, savaime graži rausva šviesa neša žmonijai pražūtingą virpėjimą. Nors ir nematomas, jis gali visiems laikams palikti mus prie „uždaro lango“.

Grafiko Tomo Rudoko darbo pavadinimas trumpas – „U-235“. Į jo darbą sudėti du prisiminimai. Pirmasis – apsakymas apie spinduline liga sirgusią japonę, kuri nespėjo išlankstyti 1000 origamių gervių ir mirė anksčiau, o antrasis – prieš 30 metų pasaulį sukrėtusią katastrofą – sprogimas Černobylio atominėje elektrinėje. Tie du prisiminimai tarytum sako, kad „žaidžiama partija, kurios galutinio rezultato nežino niekas…“

 

AIK

Labirintų parkas

Mano namukas

Biuro verslas

Dattoo tattoo

Panevėžio gimtadienis

PIC

NĖRA KOMENTARŲ

Atsakyti

JP.LT už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.LT pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.