Labiau užkrečiama britiškoji koronaviruso atmaina Lietuvoje paplitusi labiau, nei iki šiol manyta. Per vasarį dėl atmainų ištyrus tris procentus Lietuvoje nustatytų, atsitiktine tvarka atrinktų naujų užsikrėtimų COVID-19, būtent ši mutacija rasta dešimtadalyje. O ištyrus atsitiktinai atrinktus mėginius iš kai kurių Lietuvos apskričių, britiškoji atmaina rasta daugiau nei pusėje iš jų.
Keli šimtai kilometrų nuo Lietuvos sienos yra ežerais garsi Mozūrija. Vienas rečiausiai apgyvendintų Lenkijos regionų. Tad iki šiol turėjęs ir mažiausiai užsikrėtimų šalyje. Bet dabar užsikrėtimai šimtui tūkstančių gyventojų čia dvigubai viršija šalies vidurkį. Tai siejama ir su čia neseniai išplitusia, labiau užkrečiama britiškąja viruso atmaina.
Lietuvoje bandoma atsakyti į klausimą, kiek ji išplitusi čia. Ryškėjantis vaizdas rodo, kad labiau, nei manyta.
„Vasario mėnesį buvo ištirta apie tris procentus visų teigiamų atvejų. Britiškoji viruso linija sudaro kažkur 12 procentų visų sekoskaitos būdu ištirtų tyrimų“, – sakė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vadovas Danas Bakša.
Laboratorijoje Kaune iki šiol rasti 22 britiškosios atmainos atvejai. 20 čia tirtų mėginių atkeliavo iš Marijampolės apskrities. Britiškoji atmaina rasta net 14-oje iš jų, nors tie 20 mėginių atrinkti atsitiktine tvarka.
„Tikrai matome, kad Marijampolės apskrityje yra šita padermė pakankamai paplitusi. Telšių apskrityje – 1 atvejis, 12,5 proc. tarp mūsų tirtų. Tauragės apskrityje buvo tirti trys atvejai, ir dviejuose buvo rasta, tad galime kalbėti apie tendencijas“, – padėtį apibūdino LSMU laboratorinės medicinos klinikos vadovė prof. Astra Vitkauskienė.
Santaros klinikos dėl atmainų ėmė tirti visus čia nustatomus užsikrėtimus.
„Matome tam tikras tendencijas, kad britiškos atmainos dalis šiuo metu, bent jau atlikus pirmųjų dviejų dienų tyrimus, pasirodė ganėtinai didelė, tai yra trečdalis visų atvejų buvo britiška atmaina, mums dar, žinoma, tą reikia patvirtinti, paanalizuoti, pastebėti ilgesnį laiką“, – kalbėjo Santaros klinikų hematologijos centro vadovas prof. Laimonas Griškevičius.
Kaip greitai atmaina plinta ir išstumia mažiau užkrečiamas kitas, rodo tyrimai užsienyje.
Dar vasario viduryje Italijoje britiškoji atmaina sudarė septyniolika procentų naujų ištirtų atvejų. Šiuo metu – daugiau nei pusę.
Prancūzijoje ji išplito nuo vos kelių procentų šių metų pradžioje iki daugiau nei pusės visų naujų ištiriamų atvejų šiandien. Lygiai tokia pati žaibiško plitimo dinamika ir Vokietijoje. O pati britiškoji mutacija maždaug kas dvi savaites mutuoja toliau.
„Virusas nuo to, kad yra pavadintas atmaina, nenustoja mutuoti. Jis toliau įgyja naujų mutacijų, kurios unikaliai paženklina tą viruso liniją“, – aiškino virusologas Gytis Dudas.
Pasaulyje sekami skirtingi britiškos atmainos palikuonys. Lietuvoje, pasak virusologo, jų – jau bent vienuolika. Tai reiškia, kad į Lietuvą britiškoji atmaina skirtingais keliais atvyko mažiausiai 11 kartų, todėl šalyje turime mažiausiai tiek nepriklausomų jos infekcijos grandinių.
Naujų atvejų skaičius Lietuvoje beveik nebemažėja nuo vasario vidurio. Ar tai sietina su britiškąja atmaina, pasak ekspertų, užtikrintai pasakyti kol kas anksti, tačiau požymių yra.
„Visos mūsų taikytos priemonės iki šiol yra 40 procentų mažiau efektyvios“, – sakė G. Dudas.
Lietuvoje ieškoma ir čia kol kas neaptiktų Pietų Afrikos ir Brazilijos atmainų.
„Jos šiaip jau yra kur kas labiau rūpestį keliančios nei britiškoji atmaina“, – pabrėžė L. Griškevičius.
Šios dvi atmainos ne tik greičiau plinta, bet prieš jas mažiau efektyvios gali būti ir vakcinos, ir per pirmąjį susirgimą įgyti antikūnai.
