Mažosios Lietuvos kultūros sostinės vardą šiemet turintys Tiltagaliai pelnė dar vieną titulą – tapo Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos rengiamo konkurso „Žydintis kaimas“ nugalėtoju. Apdovanojimas Tiltagalių bendruomenei bus įteiktas šiandien, jubiliejinio alternatyvios mados festivalio-konkurso „Pašėlęs ruduo“ metu.
Keičiasi kaimų vaizdas
Konkursus gražiausiai aplinką tvarkančiai bendruomenei išrinkti, kaimo šviesuoliams pagerbti Panevėžio rajono bendruomenių sąjunga organizuoja ilgiau nei dešimtmetį. Aplinkos tvarkymo konkursas pradžioje vadinosi „Kaimas be šiukšlių“, nes pagrindinis bendruomenių tikslas, kurio siekti leido tuometės galimybės, buvo gyventi švariai.
Bėgant metams keitėsi Panevėžio rajono kaimų vaizdas, daugėjo aplinkos tvarkymo iniciatyvų, atsirado naujai sutvarkytų viešųjų erdvių, todėl konkursas išaugo į „Žydintį kaimą“. Kaip sako šiųmetinio konkurso „Žydintis kaimas“ komisijos pirmininkas Kazimieras Binkis, per dešimtmetį, o ypač per kelerius pastaruosius metus vaizdas kaimuose smarkiai pasikeitė: atsirado naujai sutvarkytų poilsio erdvių, sporto aikštynų, gėlynų, mažosios architektūros elementų, gražiau tvarkosi privačių sklypų savininkai, aktyviau šienaujami viešieji plotai.

Skatina puoselėti kaimą
Šiemet konkurse dalyvavo 8 kaimo bendruomenės: Perekšlių, Gustonių, Pažagienių, Naujarodžių, Ramygalos miesto-Garuckų kaimo, Vadoklių-Mikėnų, Nevėžio ir Tiltagalių. Komisija šias bendruomenes aplankė rugpjūčio 27 dieną.
Buvo vertindama bendruomenių bendro naudojimo objektų aplinka: bendro naudojimo teritorijos, pastatai, mažosios architektūros priežiūra, bendras privačių erdvių vaizdas, šiukšlių tvarkymas (konteinerių įrengimas ir priežiūra). Kaip ir kasmet, itin atkreiptas dėmesys į bendruomenių indėlį gražinant kaimą. Konkurso „Žydintis kaimas“ tikslas – skatinti Panevėžio rajono gyventojus puoselėti kaimų kraštovaizdžio tvarkymo tradicijas.

Talka truko igliau
Tiltagalių kultūros centro vadovė Renata Kopūstienė tikino, kad šiųmetis kaimo tvarkymas truko kur kas ilgiau nei įprastai.
„Kaimą tvarkome, ko gero, kaip ir visos kitos bendruomenės – pavasarį organizuojame talką. Na, o šiemet, kadangi Tiltagaliai – mažoji kultūros sostinė, skyrėme ypatingai daug dėmesio aplinkos tvarkymui. Talka tęsėsi ne vieną savaitgalį, o beveik du mėnesius. Vieną savaitgalį rinkomės tvarkyti vieną erdvę, kitą savaitgalį – kitą ir t. t. Pasiteisino, kad buvome suplanavę ir paskelbę, kur, kada, ką tvarkysime, tad ir gyventojai galėjo rinktis, kur mieliau nori eiti, padėti. Padarėme net daugiau darbų nei buvome numatę“, – atskleidė ji.

Prisidėjo visi
Taip pat kultūros centro vadovė džiaugėsi, kad tvarkyti kaimą ėmėsi visi: ir dideli, ir maži. „Labai nudžiugino, kad ir vyresnis jaunimas – 20–30 m. – be jokios talkos, susirinko ir sutvarkė skverą. Iniciatyvos ėmėsi Martynas Kopūstas. Ten dar nuo kolūkio laikų buvo tokia graži vieta, tačiau per laiką apaugo krūmais ir tapo baisu. Na, o jaunuoliai porą dienų iš peties pasidarbavo ir sutvarkė“, – džiaugėsi R. Kopūstienė.
Tuo tarpu paaugliai sutvarkė tinklinio aikštelę. „Seniūnija atvežė dvi priekabas smėlio. Tad jaunimas kelias dienas lygino smėlį, tvarkė. Džiaugiamės, kad šiemet visi labai prisidėjo prie to tvarkymo“, – pridūrė ji.
„Donatas Šlapelis labai prisidėjo prie naujų augalų sodinimo. Jo dėka ir atnaujinome parkuose medelius, krūmus, gėles. Taip pat kaime turime tris lieptelius. Juos atnaujinome, perdažėme. Mūsų gyvenvietė tikrai graži parkais, tvenkiniais, tilteliais. Tačiau visa tai reikalauja labai daug darbo – jei neprižiūrėsi, tai ir apsileis“, – kalbėjo R. Kopūstienė.
Prie augalų sodinimo prisidėjo ir Matuzevičių šeima. „Jie skyrė labai daug dėmesio žiedams. Matuzevičiai pirko gėles. Jas ne tik pasodino, bet ir visą vasarą prižiūrėjo. Su savo žoliapjove pjovė žolę aplink.“

Ypatingi darbai
Kultūros centro vadovė atskirą žodį skyrė ir Tiltagalių bendruomenės pirmininkei Laimai Šutienei, kuri, pasak jos, atidavė visą širdį kaimo gerovei. „Turėjome didelę problemą – prie konteinerių žmonės palikdavo labai daug įvairių rakandų, todėl šiemet Laima Šutienė iš savo lėšų įrengė kamerą prie konteinerių ir tokių negražių poelgių greit sumažėjo“, – sakė R. Kopūstienė.
Vienas svarbiausių darbų – atnaujintas koplyčios Tiltagaliuose stogas. „Gavome 10 tūkstančių eurų paramą iš Savivaldybės koplyčios stogo atnaujinimui. Stogas buvo kiauras, todėl buvo būtina keisti. Šios sumos mums neužteko, tad ir parapija davė tūkstantė eurų bei gyventojai padėjo“, – atskleidė moteris.

„Esame dėkingi Panevėžio rajono savivaldybei. Šiemet ko prašėme, tą ir gavome. Ji mums buvo labai dosni“, – teigė R. Kopūstienė.
„Taip pat labai smagu, kad bendruomenių iniciatyvų projekte mums pavyko laimėti septynis tūkstančius eurų maudyklos sutvarkymui. Žinoma, iki gražaus vaizdo dar reikės daug lėšų ir laiko, tačiau pradžia jau padaryta“, – džiaugėsi ji.
Paklausta, kas labiausiai džiugina, moteris negalėjo išskirti vieno konkretaus objekto ar vietos. „Viskas džiugina. Vieni dalykai iš vienos perspektyvos, kiti iš kitos. Pavyzdžiui, koplyčia – architektūros paveldas, todėl labai svarbu, kad stogas būtų pakeistas, kita vertus, maudykla – labai aktuali gyventojams, todėl irgi gerai, kad reikalai juda. Apskritai, visas bendras vaizdas svarbu“, – įsitikinusi kultūros centro vadovė.
