Mažoji renovacija – efektyvesnis šilumos vartojimas ir mažesnės sąskaitos

Mažoji renovacija – efektyvesnis šilumos vartojimas ir mažesnės sąskaitos

Daiva PAULAUSKIENĖ / Freepik.com nuotr.

AB „Panevėžio energija“ duomenimis vidutinis mokėjimas už patalpų šildymui vasarį suvartotą šilumą Panevėžyje sudaro apie 34 eurus už 50 kv. metrų ploto butą (67 ct/vienam kv. m), o tai apie 14 proc. mažiau nei prieš metus. Mažesnius mokėjimus lėmė dėl šiltesnių orų (skirtumas 1,1 oC laipsnio)  sumažėjęs 4,9 proc. šilumos suvartojimas  bei 9,6 proc. mažesnė šilumos kaina.

Efektyvus šilumos vartojimas lemia sąskaitos dydį

Nors visi už šilumą mokame ta pačia kaina ir visiems yra ta pati lauko oro temperatūra, tačiau gyvename skirtinguose namuose, nuo kurių būklės ir eksploatavimo kokybės (šilumos ūkio prižiūrėtojo pastangų) priklauso skirtingas šilumos suvartojimas. Daugiabučių namų modernizavimas leidžia šilumą naudoti racionaliau.

BIC

Šį vasarį mažiausiai šilumos buvo suvartota naujos statybos ir renovuotuose namuose. 50 kv. metrų ploto buto šildymui vidutiniškai reikėjo 445 kWh šilumos, o sąskaita už šildymą tokio dydžio būstui vidutiniškai sudaro 25 eurus.

Senos statybos, prastenės būklės daugiabučiuose su nemodernizuotais šilumos punktais 50 kv. metrų ploto buto šildymui vidutiniškai suvartojo 655 kWh šilumos ir mokestis gyventojams vidutiniškai sudaro 37 eurus.

Ką pasirinkti?

Kompleksinė renovacija – sienų, stogo apšiltinimas, balkonų, bendrojo naudojimo patalpų įstiklinimas, langų keitimas, šilumos punkto atnaujinimas, šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymas ar keitimas ir kitos įgyvendintos energinį efektyvumą didinančios priemonės. Atlikus kompleksinę renovaciją, daugiabučiai tampa sandarūs, šilti, taupūs ir gražūs. Priklausomai nuo investicijų į namo modernizavimą, renovuotas daugiabutis vidutiniškai sutaupo 50–60 proc. pastato šildymui naudojamos energijos.

Tačiau efektyviai naudoti šilumą galima ir pigiau – atlikus mažąją renovaciją ir pasirinkus įgyvendinti tik keletą energinį efektyvumą didinančių priemonių: pavyzdžiui, atnaujinti seną elevatorinį mazgą, pakeičiant jį į automatizuotą, arba modernizuoti jau susidėvėjusį automatizuotą  šilumos punktą, įrengti balansinius ventilius ant stovų ir (ar) pertvarkyti ar pakeisti šildymo ir (ar) karšto vandens sistemas, butuose ir kitose patalpose įrengti individualios šilumos apskaitos prietaisus ar šilumos daliklių sistemą ir (arba) termostatinius ventilius. Mažosios renovacijos dalyviai, pridavę paraiškas ir su Būsto energijos taupymo agentūra pasirašę sutartis pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui, gali tikėtis 30 procentų darbų kainos kompensacijos, todėl plačiau apžvelgiame siūlomas  priemones.

Šilumos punktų atnaujinimas

Siekiant šilumą naudoti kuo efektyviau, ypač aktuali mažoji renovacija tiems daugiabučiams namams, kuriuose šilumos punktai yra senos konstrukcijos, su elevatoriniais mazgais. Tokių daugiabučių namų vien Panevėžyje yra 180 vienetų. Šių daugiabučių namų šilumos punktuose nėra techniniams reikalavimams užtikrinti reikiamų šilumnešio slėgio ir karšto vandens temperatūros reguliavimo įtaisų, todėl svarbu pirmiausia pakeisti pasenusią šilumos punktų įrangą nauja ir modernia, su galimybe reguliuoti naudojamą šilumą ir tuo pačiu ją taupyti.

Modernizavus šilumos punktą, galima ekonomiškiau naudoti šilumą – automatiškai parinkti racionalų ir taupų šiluminės energijos tiekimą ir reguliuoti šildymo sistemas (parametrus) pagal nustatytas namo patalpų ir faktines aplinkos temperatūras. Sistema automatiškai palaikys vartotojo pasirinktą patalpų temperatūrą, reaguodama į lauko temperatūros pokyčius.

Automatizuoto šilumos punkto elektroninis reguliatorius leidžia nustatyti įvairius šilumos taupymo grafikus, pavyzdžiui, nustatyti žemesnę šildymo ar karšto vandens sistemos temperatūrą naktį. Automatizuotas šilumos punktas suteikia galimybę pavasarį ir rudenį trumpam, kol lauke šilta, išjungti namo šildymą, o orui atvėsus, vėl jį sklandžiai įjungti, tokiu būdu visą šildymo laikotarpį išlaikyti komfortinę patalpų temperatūrą, bet taupyti šilumą.

Šildymo sistemų subalansavimas ir individualus reguliavimas

Prie energijos sutaupymo gali ženkliai prisidėti individualaus reguliavimo galimybė – tereikia įrengti  termostatinius ventilius prie radiatorių ir šildymo daliklius ant kiekvieno šildymo prietaiso (radiatoriaus). Šios priemonės įgyvendinimas yra gana brangus, todėl vykdant mažąją renovaciją, siūloma dalinai finansuoti ir pigesnį sprendimą, sprendžiantį netolygaus šilumos pasiskirstymo tarp butų problemą – balansinių vožtuvų šildymo stovuose ir termostatinių vožtuvų cirkuliaciniuose stovuose įrengimą.

Balansiniai vožtuvai būtini, jei butuose įrengiamas individualus reguliavimas, bet ir tokio reguliavimo nesant – leidžia užtikrinti sistemos veikimo tolygumą ar bent nustatyti prasto jos veikimo priežastis.

Modernizavimo nauda

Modernizuotas pastato šilumos punktas, subalansuotos pastato šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos leidžia sutaupyti apie 10–25% suvartojamos šilumos.

Siekiant efektyvaus šilumos energijos vartojimo ir mažesnių išlaidų, tik patys gyventojai gali priimti sprendimą dėl šilumos ūkio sistemų modernizavimo.

AIK

AMES

Kraujo labaratorija

KTU

Basakojis

NĖRA KOMENTARŲ

Atsakyti

JP.LT už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.LT pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.