Aš turiu svajonę, sakė Martinas Liuteris Kingas, kovodamas už žmogaus teises.
Ką mums sako brolių Raitų istorija, kai žmonės, neturintys kapitalo, lėšų, investuotojų, įgyvendina savo svajonę, tampa aviacijos pradininkais?
Henris Fordas, kurio dėka turime ne tik automobilį, bet ir perversmą industrijoje, – štai kur veda moto „Automobilis visiems“.
Styvas Džobsas ir „Apple“ dar kartą įrodė, jog net ir neturėdamas biudžeto, o turėdamas svajonę pakeisti pasaulį, žmogus ją gali įgyvendinti ir garažiuke.
Sėkmingiausias pasaulio investitorius Varenas Bafetas yra pasakęs – sėkmingiausias dalykas, kas man galėjo nutikti, tai, kad manęs nepriėmė į mano norimą universitetą.
Ir visai neseniai apskriejo pasaulį žinia, jog Elanas Maskas su ryšiu iš kosmoso, kuris bus greičiausias ir sparčiausias pasaulyje internetas, jau nekalbu apie naują istorinį žingsnį, įvykusį šiais metais, kai Masko kompanija „SpaceX“ raketa sėkmingai pasiekė kosmosą. Įdomu tai, jog nei vienai JAV vyriausybei tai nerūpėjo, na, galima būtu išskirti, matyt, tik Baraką Obamą, kurio prezidentavimo metu buvo paskolinta kūrėjui pinigų iš vyriausybės, o ne tiesiog iš jo pasijuokta.
Jų dėka pasaulis niekada nebebus toks pats.
Didžiulius atradimus daro ir kuria žmonės. Tokių turime ir mūsų regione, kurie ne tik kuria pridėtinę vertę, bet ir garsina mus Lietuvoje ir pasaulyje: „Amilina“, „Lietkabelis“, „Adax“, „Dominari“, „Schmitz“, „Devold“, stiklo fabrikas, kompresorių gamykla ir dar daug kitų. Šiuo metu Aukštaitijos regionas daugiausia suneša ir BVP į valstybės biudžetą, ir visa tai susiję su pramone.
Stiprūs technologiniai pamatai
Aukštaitijos regionas, tai regionas, kuris yra klestinčios pramonės, fabrikų kraštas. Bet būtent šis regionas daugiausia nukentėjo nuo emigracijos. Tiek vidinės, tiek ir išorinės. Traukiantis pramonei, traukiasi ir darbo vietos, o su jomis – ir jauni žmonės. Tačiau šis regionas visada turėjo potencialo ir galimybių. Tad ką daryti, kad Aukštaitija klestėtų ir išnaudotų turimus savo resursus? Kad regionai atiduoda savo stipriausius protus ir finansus sostinėms ir centrams, tai normalu, ir šie procesai vyksta visame pasaulyje. Tačiau reikia pasižvalgyti po pasauli atidžiau ir galima matyti atvirkštinių procesų. Pavyzdžiui, kada sukuriami vienokiu ar kitokiu pagrindu „silicio slėniai“, technologijų bazės ar bemokestinės erdvės. Tad kuo Aukštaitija gali būti patraukli visai Lietuvai ar net pasauliui? Ar mes galime iš provincijos regiono tapti pasauliniu traukos centru. Apie tai ir kviečiu šiandien padiskutuoti
Manau, tikrai galime. Tam tereikia valstybės noro ir platesnio, ne siaurai biurokratiško požiūrio į investicijas ir regionus.
Taigi, kuo mes stiprūs? Aukštaitija visada buvo stipri savo technologiniu pamatu. Tad ir dabar nereiktų nuo to nutolti. Pasaulis sparčiai žengia technologijų vystymosi keliu. Tai nesustabdoma ir akivaizdu, kad viena iš perspektyviausių sričių. Ar mes galime tapti IT technologijų megapoliu? Tikrai taip. Aš Panevėžį įsivaizduoju kaip klestinčią technologijų vystymo erdvę, kur kiekvienas pirmokas gali laisvai suprogramuoti jums internetinį puslapį, o dvyliktokas pasauliui gali duoti sudėtingiausius IT sprendimus, palengvinančius technologijų kūrimą. Iš Panevėžio į pasaulį keliauja robotai į gydymo įstaigas, fabrikus, kiekvieno buitį. Į Panevėžį iš viso pasaulio atvyksta geriausi IT specialistai mokytis, kurti ir gyventi. Manote tai utopija? Aš manau, tai požiūrio, noro ir įdirbio klausimas.
Kas skatina patriotizmą?
Prieš dešimtmetį sklandė idėja, kuri buvo labai arti realybės, kad Lietuvoje vieni geriausių programuotojų pasaulyje. Tačiau ji lengvai pasklandė ir vietoj personalinio kompiuterio, kiekvienam pirmokui buvo pažadėtas tautinis rūbas. Skatinti patriotizmą yra gerai ir būtina, tačiau patriotais ir savo šalies mylėtojais tampama ne apsirengus tautinį rūbą, o sukuriant sau ir savo šeimai užtikrintą, patogų ir turintį galimybes gyvenimą. Visų pirmą, turime sukurti erdvę, iš kurios nesinorėtų bėgti svetur, o tada galima ir apie patriotizmą, ir apie tautinius rūbus pakalbėti. Tad klausiu – ko gi trūksta, kad mes turėtume tokį regioną, iš kurio niekas nenorėtų bėgti?
Visų pirma – aiškios ir nekintančios strategijos, idėjos. Mano idėja – aukštųjų technologijų regionas.
Antra, būtinas valstybės noras turėti tokį regioną ir į jį investuoti. Pavyzdžių, kad valstybės požiūris labai greitai gali pakreipti žmones tinkama linkme, ieškoti toli nereikia. Šiais metais paskelbus, kad studijuojantiems pedagogiką numatomos skirti stipendijos, garantuotos darbo vietos, nes trūksta pedagogų ir girdimi visų politikų choru pasisakymai, kad reikia kelti pedagogams atlyginimus, davė savo vaisių ir į pedagogiką įstojo du kartus daugiau studentų nei 2019 metais. Štai jums trumpalaikis pavyzdys.
O kas, jeigu….
O kas, jei mes dešimtmetį kartotume, kad galime pasiekti pasaulinio pripažinimo technologijų srityje? Jei vyriausybė kiekvienam pirmokui skirtų po kompiuterį, o robotikos būreliai būtų kompensuojami valstybės?
Kas, jei už kiekvieną naują išradimą technologijų srityje skirtume stipendijas ir premijas? Kas, jei Vyriausybė skirtų lėšų ir Panevėžyje įkurtų naujausių technologijų centrą?
O jei Panevėžy paskelbtume bemokestinę zona aukštųjų technologijų kūrėjams? Kas, jei Panevėžyje kiekvienam naujam startuoliui Vyriausybė skirtų nors po 10 tūkstančių eurų?
Tiesiog paskaičiuokime: nuo mažens duodame tūkstančiui vaikų kompiuterius ir būtinuosius instrumentus, ir tegu nors vienas vaikas iš tūkstančio sukurs vienaragį, tai yra milijardo vertės įmonę. Juk visi suprantame, kiek valstybės biudžetas tuomet pasipildytų.
Kas, jei kiekvienam programuotojui, atvykstančiam gyventi į Panevėžį, būtų suteikiamas nemokamas būstas?
Trečia, požiūris į kūrėjus. Mes turime talentingų žmonių, kurie deja tik savo jėgomis skinasi kelią į Silicio slėnį. Štai 2019 m. jaunųjų Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkų kuriama technologija per pusę metų spėjo pelnyti tarptautinį pripažinimą. Lietuvos mokslininkai kuria dirbtinio intelekto technologiją, kuri padės sumažinti gydytojų atliekamą mechaninį darbą, taip pat padidins įvairių tyrimų tikslumą. Šie mokslininkai sugebėjo sudominti Silicio slėnį, bet deja nelabai sudomino mūsų Vyriausybę. O juk būtų galima tokiems asmenims sukurti išskirtines sąlygas darbui ir gyvenimui Panevėžyje?
Didžioji jėga – koncentracija
„Pats svarbiausias veiksmas – įsteigti inžinerijos mokyklą. Tokios mokyklos ruošia inžinierius. Inžinieriai kuria idėjas. O idėjos kuria įmones. Jeigu turėčiau išskirti vieną didžiausią priežastį, kodėl gyvuoja Silicio slėnis, tai būtų Stanfordo universiteto inžinerijos mokykla!“ – sakė Neringa Armavičiūtė paklausta, kaip mes galime įsteigti savo Silicio slėnį.
Šiuo metu Lietuvoje vyksta padrikas ugdymas. Turime ir studijų kryptis ir popamokinį ugdymą, nukreiptą į robotiką ar technologijas ir tyrimų programas. Bet visa tai yra pavieniai, atskiri elementai. O kaip žinome, didžioji jėga yra koncentracijoje. Tereikia sudaryti sąlygas, kad atvyktų dvi–trys garsios pavardes, kad šoktų lygis, ir visai nesvarbu, iš kurios šalies jos bebūtų, svarbu, kad paruoštų mūsų jaunąją kartą.
Kaip tik šiuo neramiu laikotarpiu Baltarusijoje yra galimybė Lietuvai prisivilioti daug geru IT specialistų, kuriu dėka totalitarinio režimo pastangos užslopinti susisiekimo ir interneto priemones tapo bergždžios. Vien jų dėka sukurti nauji kanalai ir perduota pasauliui žinia, kas vyksta Baltarusijoje.
Ir tam tikrai nereikia didelių resursų. Tam reikia tik aiškios vizijos, nuoseklių sprendimų ir ilgalaikių investicijų į žmogų. Kitaip tariant, tam reikia noro ir nebiurokratiškai buko požiūrio. Tik tiek.
Savo istorijoje mes turime ir garsių socialdemokratų lietuvių, keitusių požiūrį į savo šalį. Kaip pavyzdį galiu paminėti Steponą Kairį, kuris pakeitė Kauno gyvenimą, paskatinęs imtis miesto vandentiekio ir kanalizacijos statybos, paskelbęs privalomą keturių klasių ugdymą, kad mūsų vaikai nesiskirtų nuo lenkų ir rusų.
Politinė reklama. Bus apmokėta iš Modestos Petrauskaitės rinkimų sąskaitos. Užs. Nr. JPR-2020/28 |