12.9 C
Panevėžys
Šeštadienis, 3 birželio, 2023

M. Navickienė: 2022 metais Lietuvoje buvo rekordinis aukštos kvalifikacijos darbuotojų kiekis

AutoriusŽygimantas Šilobritas (ELTA)Fotobns
M. Navickienė.

Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės, 2022 metais buvo pasiektas aukštos kvalifikacijos lygio darbuotojų Lietuvoje rekordas. Pasak jos, tarp visų dirbančiųjų, aukštos kvalifikacijos specialistų proporcija praėjusiais metais pasiekė 46 proc. Prie šio pokyčio, jos teigimu, prisidėjo ir aukšta specialistų migracija iš Baltarusijos ir Ukrainos.

„2022 metai buvo pirmieji, kai turėjome daugiau žmonių, kurie buvo aukštos kvalifikacijos, kaip kad skirtingų sričių profesionalai, vadovai, mokytojai, nei kitokios kvalifikacijos lygio. Ir tokių asmenų kiekis pasiekė 46,6 proc.“, – komentavo M. Navickienė.

„Ir tikslas, kad Lietuva būtų aukštos pridėtinės vertės profesijų valstybė yra artėjanti perspektyva arba netgi realybė“, – paminėjo ji.

Ministrės tvirtinimu, ypač didelis augimas Lietuvoje matomas tarp asmenų, kvalifikuotų dirbti informacinių technologijų sektoriuje. Anot jos, priklausomai nuo specializacijos IT sektoriuje dirbančių asmenų padaugėjo iki dviejų kartų

„Informacinių technologijų specialistų ir technologijų testuotojų kiekis padidėjo dvigubai, programų kūrėjų padaugėjo apie 53 proc., informacinių technologijų analitikų skaičius – trečdaliu ir atvykusių duomenų bazių ir tinklų profesionalų kiekis padidėjo 27,6 proc.“, – aiškino ji.

Visgi, pasak ministrės, šiuo metu vis dar reikalingos pastangos norint sumažinti žemos kvalifikacijos darbuotojų kiekį Lietuvoje. Anot jos, nors tokių dirbančiųjų proporcija tesiekia 10 proc., jų kiekis augantis.

„Bet mums reikia dar padirbėti daugiau prie šios aukštų kvalifikacijų darbuotojų proporcijos. Nes vidutinės kvalifikacijos darbuotojų buvo 42,5 proc. ir, galiausiai, žemos kvalifikacijos darbuotojų buvo, kaip ir visada, apie 10 proc., bet lėtai, nors pastebimai, šis procentas auga. Ir manau, kad mes turėtume surasti kaip užtikrinti, kad žemos kvalifikacijos procentas mažėtų“, – aiškino ji.

Taip pat, pasak M. Navickienės, Lietuva atsilieka nuo kitų Europos Sąjungų valstybių tuo, kiek laiko ir finansų skiriama tolimesniems darbuotojų mokymams ir kompetencijų didinimui.

„Manau, kad pagrindiniai iššūkiai vis dar yra žemos investicijos į tolimesnius darbuotojų mokymus. Pagal šiuos rodiklius mes esame žemiausi iš aplinkinių valstybių, tokių kaip Lenkija, Latvija ir Estija“, – tvirtino M. Navickienė.

„Jeigu mes esame paskutiniai Europos Sąjungoje pagal tai, kiek skiriama tolimesniam darbuotojų mokymui, mums visada reikės dešimtmečių pasivyti naujoves ir pokyčius kurie vyksta šalia mūsų“, – pridūrė ji.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

A. Bilotaitė: svarstoma kurti policijos padalinį seksualiniams nusikaltimams prieš vaikus

confident-noyce

A. Bilotaitė siūlo svarstyti galimybę kurti ES civilinės saugos fondą

confident-noyce

I. Šimonytė sako primygtinai reikalavusi S. Kairio neteikti atsistatydinimo prašymo

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau