Seksualinė sveikata – tai ne tik ligų nebuvimas. Tai bendra gera emocinė, psichinė, fizinė savijauta, susijusi su žmogaus seksualumu. Vis dar nemažai žmonių pritrūksta informacijos apie šeimos planavimą, gimdymą ir patį nėštumą. Lytiškai plintančios ligos (LPI), nevaisingumas, gimdos kaklelio vėžys – ligos, kurios turi labai daug įtakos bendrai seksualinei sveikatai.
Pagal Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenis Lietuvoje sergamumas lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI) mažėja. 2019 metų statistika rodo, kad sergamumas buvo mažesnis nei 2018 metais. Nors skaičiai kiekvienai metais mažėja, duomenys vis tiek verčia sunerimti.
Susirgimo atvejai pastaraisiais metais
Centro duomenys įvardija tokius pagrindinių lytiškai plintančių infekcijų skaičius pastaraisiais metais (2014-2018 m.):
Kaip matome, ŽIV infekcijos atvejų rodikliai sugrįžo į panašius rodmenis kaip 2014 ir 2015 metais (atitinkamai 4,8 ir 5,4 atvejo 100 tūkst. gyv.), nors 2016 ir 2017 metais ligos atvejų skaičius buvo kiek pakilęs (atitinkamai 7,5 ir 9,3 atvejo 100 tūkst. gyv.).
Naujaisiais duomenimis sifilio atvejų taip pat sumažėjo palyginus su 2014 ir 2015 m. Jų sumažėjo iki maždaug 4,6 atvejo 100 tūkst. gyv.
Gonorėjos infekcijos atvejų 2018 metais (2,6/100 tūkst. gyv.) buvo maždaug tiek pat kiek 2017-aisiais (2,5/100 tūkst. gyv), tačiau mažiau nei 2014-2016 m. laikotarpiu (4,2-6,7/100 tūkst. gyv.)
Galiausiai, chlamidiozės atvejų sumažėjo labiausiai iš visų infekcinių ligų per pastaruosius metus iki 9,2 atvejo 100 tūkst. gyv. 2018 metais, kuomet 2014 m. šios ligos atvejų net 15,3/100 tūkst.gyv.
Kaip teigia ekspertai, mažesnis LPI atvejų skaičius leidžia daryti keletą prielaidų:
Visuomenė labiau apsišvietusi apie LPI – žmonės yra labiau apsišvietę lytinių ligų atžvilgiu, atsakingai žiūri į lytinius santykius, naudoja saugumo priemones.
Žmonės geriau suvokia LPI ir ŽIV rimtumą – žmonės yra kur kas labiau linkę gydytis nei anksčiau. Žino, kad pasirodžius pirmiems ligos simptomams būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją.
Daugumai užsikrėtusiųjų praeitais metais infekcija buvo diagnozuota jiems kreipiantis pasitikrinimui savanoriškai, o tai rodo, jog žmonės vis geriau suvokia ligos rimtumą ir būtinybę kreiptis į specialistus nedelsiant.
Prevencijos trūkumas
Nors LPI skaičius pastaraisiais metais ženkliai sumažėjo, situacija turėtų būti dar geresnė. Bandoma išsiaiškinti ar tai švietimo trūkumas ar yra kitų priežasčių, kodėl vis dar susirgimas tokiomis ligomis yra ganėtinai didelis.
Jaunimo ugdymas
Nors švietimas šiais laikais yra labai pažengęs, informacija apie lytines ligas yra nepakankama. Jaunimo tarpe lytiniai santykiai daug metų išlieka pagrindiniu ŽIV ir kitų LPI šaltiniu. Lietuvoje parengtoje švietimo programoje daugiau kalbama apie lytis, jų lygiavertiškumą, tačiau apie kontracepcijos svarbą moterims ir merginoms kalbėti vengiama.
Jaunimas neturi pakankamai informacijos apie apsisaugojimo priemones. Neturi su kuo pasikonsultuoti apie lytiškai plintančias ligas ir kaip nuo jų apsisaugoti. Jaunimas neretai neturi pakankamai lėšų arba gėdijasi įsigyti kontraceptinių priemonių.
Trūkumą jaunimo ugdyme iliustruoja ir tai jog net 40% naujų LPI atvejų praeitais metais buvo užregistruota 14-29 metų amžiaus grupėje. Iš šios grupės – 23 studentai ir 13 moksleivių.
Regionų gyventojai
Dar viena pažeidžiama grupė – regionuose gyvenantys žmonės. Dažniausiai moterims, gyvenančioms toliau nuo miesto, beveik nėra jokios informacijos. Neturi galimybės prieiti prie paslaugų ar informacijos šaltinių.
Kaip tai spręsti?
Švietimas ir gydymas yra svarbiausi faktoriai norint tinkamai spręsti tokias problemas. Visuomenė turi turėti galimybę sužinoti kuo daugiau. Jaunimas turi gauti kokybiškesnį lytinį švietimą ir tinkamą lytinio elgesio ugdymą. Tik tokiomis priemonėmis galima sužinoti apie lytinės sveikatos svarbą.
Trūksta LPI gydymo įstaigų visoje Lietuvoje
Lietuvoje šiuo metu yra itin mažai įstaigų, galinčių pasiūlyti aukštos kokybės lytinių infekcijų gydymą. Tai yra viena iš reikšmingiausių problemų.
Pavyzdžiui, ŽIV ligos gydymas yra pasiekiamas tik penkiuose Lietuvos miestuose. Tai yra tikrai nepakankama, kai užregistruoti susirgimai yra visose savivaldybėse.
Kadangi tik laiku pastebėta liga ir tinkamas gydymas gali sumažinti ligų atvejų skaičių, labai svarbu turėti pakankamai ir profesionalių gydymo įstaigų.
Pagrindinė užsikrėtimo priežastis yra – nesaugus seksas.
Naujausiais lytiškai plintančių infekcijų apžvalgos duomenimis, daugumas užsikrėtusių apsaugos priemonėmis nesinaudoja arba naudojasi retai. Prezervatyvų naudojimas visų lytinių santykių metu mažina riziką užsikrėsti LPI.
Apsaugos priemonių naudojimas lytinio akto metu – vienas geriausių būdų išvengti LPI. Su tuo sutinka ir Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro gydytojai.
Ką pastebi prevencinių priemonių pardavėjai?
Paklaustas apie pirkėjų prezervatyvų pirkimo įpročius Lietuvoje, internetinės parduotuvės sargiai.lt vadovas Aidas Papreckis teigė, jog žmonės apsaugos priemones dažnai perka dideliais kiekiais, taip pat įvardindamas tam tikrus demografinius skirtumus tarp perkančiųjų.
„Iš esmės prezervatyvus perka tiek vyrai, tiek moterys, o kalbant apie jaunimą, pastebėjome, kad jie vis dažniau užsisako tokias prekes internetu arba apsilanko pas mus parduotuvėje. Tai reiškia, kad jaunoji karta turi geresnį suvokimą apie apsaugos priemones ir supranta jų svarbą“, – sakė A. Papreckis.
Tokie parduotuvių vadovų pastebėjimai iliustruoja žmonių požiūrio pokyčius į nesaugų lytinį aktą. Jei jaunųjų pirkėjų skaičius iš tiesų didėja, panašu, jog ateinančiais metais LPI skaičius Lietuvoje turėtų dar labiau sumažėti.
Pabaigai
Dėka pačių žmonių sąmoningumo ir jaunosios kartos išprusimo, situacija artimiausiais metais turėtų gerėti. Sutvarkyta lytinio švietimo sistema ir kokybiškas LPI gydymas, turėtų sumažinti susirgimų statistiką.
Šaltinis: Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras ir www.sargiai.lt.