25.1 C
Panevėžys
Penktadienis, 12 liepos, 2024

LVAT: sostinės Pamėnkalnio skvere stovėjusiam P. Cvirkos paminklui teisinė apsauga nebuvo taikyta pagrįstai

AutoriuseltaFotodelfi

Sostinės Pamėnkalnio skvere stovėjusiam rašytojo Petro Cvirkos paminklui teisinė apsauga nebuvo taikyta pagrįstai, šią savaitę konstatavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT).

Teismo išplatintame pranešime teigiama, kad Kultūros paveldo departamentas, priimdamas aktą netaikyti teisinės apsaugos P. Cvirkos paminklui, rėmėsi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) išvada.

2019 metais LGGRTC pateiktoje išvadoje nurodoma, kad savo politinėje-visuomeninėje veikloje rašytojas aktyviai kolaboravo su okupacinės sovietinės valdžios struktūromis ir tai sukėlė žalingų pasekmių Lietuvos valstybės bei jos piliečių likimui.

Pareiškėjas, rašytojo vaikaitis, nesutikdamas su Kultūros paveldo departamento aktu, skundu kreipėsi į teismą. Jis teigė, kad yra būtina nustatyti, jog P. Cvirka buvo atsakingas už Lietuvos žmonių represijas.

Be to, pareiškėjas siekė įrodyti, kad nėra duomenų, jog nacionalinėje ar tarptautinėje teisėje egzistuotų nustatytos sąlygos, kurios leistų teigti, jog už represijomis padarytus nusikaltimus būtų atsakingas P. Cvirka. Dėl to, pareiškėjo vertinimu, Kultūros paveldo departamentas neturėjo teisinio pagrindo paminklui netaikyti teisinės apsaugos.

LVAT, įvertinęs Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo atrankos ir reikšmingumo lygmenys nustatymo kriterijų aprašo nuostatas, su šiais pareiškėjo argumentais nesutiko. Pasak teismo, pagal minėto aprašo formuluotę, Vokietijos nacionalsocialistų ir SSRS komunistų partijos yra atsakingos už Lietuvos gyventojų represijas.

LVAT vertinimu, pakanka vien vaizduojamo asmens narystės vienoje iš minėtų partijų, o ginčytame akte nebuvo teigiama, kad P. Cvirka yra atsakingas už okupacinių režimų vykdytas Lietuvos gyventojų represijas. Dėl šios priežasties teismas padarė išvadą, jog rašytojo paminklui Vilniuje teisinė apsauga nebuvo taikyta pagrįstai.

Ši teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

ELTA primena, kad po ilgų diskusijų nuo 1959-ųjų sostinės Pamėnkalnio skvere stovėjęs P. Cvirkos paminklas buvo nukeltas 2021 metų lapkritį.

Praėjusių metų birželį Vilniaus miesto taryba pritarė šio paminklo iškėlimui į Grūto parką Druskininkuose. Tuometinio sostinės vicemero Valdo Benkunsko teigimu, šį sprendimą taryba priėmė atsižvelgdama ne į P. Cvirkos kūrybinius pasiekimus, o į jo politinį vaidmenį.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Desovietizacijos komisijos prašoma įvertinti A. Brazausko praeitį: Lietuvoje negali būti pastatytas paminklas buvusiam komunistui

confident-noyce

Visuomenės veikėjai kreipėsi į Vilniaus savivaldybę dėl J. Marcinkevičiaus įamžinimo

confident-noyce

Po diskusijas sukėlusios paminklo A. M. Brazauskui iniciatyvos, Kauno taryboje svarstoma steigti istorinės atminties komisiją

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau