LRT seka pasaulio žiniasklaidos lyderių pavyzdžiu ir pristato projektą „LRT ieško sprendimų“

LRT seka pasaulio žiniasklaidos lyderių pavyzdžiu ir pristato projektą „LRT ieško sprendimų“

JP / LRT nuotr.

LRT žengia koja kojon kartu su įtakingiausiomis pasaulio žiniasklaidos priemonėmis – nuo šiol Lietuvos visuomeninis transliuotojas daugiau dėmesio skirs konstruktyviajai, į sprendimus orientuotai žurnalistikai. Visos trys LRT žiniasklaidos platformos – televizija, radijas ir naujienų portalas – pristato bendrą sprendimų žurnalistikos projektą „LRT ieško sprendimų“.

„Sprendimų žurnalistika – tai atsakinga, konstruktyvi žurnalistika, kai visuomenei opios socialinės problemos nagrinėjamos pateikiant ne tik priežastis, kuo žiniasklaida užsiima kasdien, bet ir galimus sprendimų būdus taip siekiant pradėti diskusijas visuomenėje. Svarbiausias klausimas, kurį užduoda sprendimų žurnalistikos atstovai, – kaip konkrečią problemą sprendžia įvairios bendruomenės, institucijos ar šalys, ką jos daro kitaip. Sprendimų žurnalistika nagrinėja ir sprendimus, kurie galiausiai nepasitvirtina, – svarbu išanalizuoti ir stipriąsias, ir silpnąsias sprendimo vietas tam, kad visos suinteresuotos pusės galėtų pasimokyti“, – sako iniciatyvos koordinatorė žurnalistė Justina Ilkevičiūtė.

BIC

Šį žurnalistikos žanrą aktyviai vysto tokios žiniasklaidos lyderės pasaulyje kaip „The New York Times“, BBC, „The Guardian“, „The Huffington Post“ ir daugelis kitų.

„Siekiame, kad sprendimų žurnalistika atsirastų kiekvienoje redakcijoje, nesvarbu, ar joje viso labo dirba keli žurnalistai, ar ji priklauso tarptautinei žiniasklaidos grupei. Džiaugiamės, kad ir Lietuva susidomėjo sprendimų žurnalistika, kurios esmė – parodyti visą nagrinėjamo atvejo kontekstą. Ne tik konstatuoti problemą, bet ir pateikti reakcijas į ją, kas ir kaip ją sprendė. Tokios konstruktyviosios žurnalistikos jėga – auditorijos įtraukimas ir diskusijos skatinimas. Kuo daugiau redakcijų taikys tokį požiūrį, tuo žurnalistika taps stipresnė ir patikimesnė“, – komentuoja sprendimų žurnalistikos tinklo „Solutions Journalism Network“ viceprezidentė Samantha McCann.

LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė sako, kad šis projektas prisidės prie žurnalistikos Lietuvoje stiprinimo. „Žurnalistai kartais kritikuojami dėl to, kad tik iškelia problemą ir prabėga jos paviršiumi, bet nepasiūlo išeities. Todėl nutarėme, kad mums reikia šio naujo, gerąsias Vakarų žiniasklaidos praktikas atitinkančio žurnalistikos žanro. Siekiame auditorijai pateikti progresyvios ir kokybiškos žurnalistikos standartus atitinkantį turinį“, – akcentuoja M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

„LRT ieško sprendimų“ komandas sudarys po vieną žurnalistą iš televizijos, radijo ir naujienų portalo LRT.lt. Žurnalistai visą mėnesį nagrinės opias konkrečios srities, pavyzdžiui, švietimo problemas, o sprendimų paieškos rezultatus pristatys kiekvieno mėnesio pirmą savaitę, kurią skelbsime sprendimų žurnalistikos savaite“, – komentuoja LRT žurnalistė J. Ilkevičiūtė, koordinuojanti „LRT ieško sprendimų“ projektą.

Kiekvieną sprendimų žurnalistikos savaitę, pirmadieniais, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ bus pristatoma pirmoji žurnalistų nagrinėta problema ir jos galimas sprendimas. Vėliau tą pačią dieną laidoje „Laba diena, Lietuva“ sprendimą aptars tos srities ekspertai. Nespėjusieji pamatyti reportažą galės pasižiūrėti jį LRT mediatekoje arba vakare įsijungę „Panoramą“. Antradieniais antroji nagrinėta problema ir jos sprendimas bus pristatomi LRT RADIJO laidoje „Ryto garsai“, o ekspertai sprendimą aptars specialioje laidos „10–12“ rubrikoje. Trečiadieniais dar viena žurnalistų nagrinėta istorija bus skelbiama portale LRT.lt. Visos istorijos bus apibendrintos ketvirtadieniais radijo laidoje „10–12“. Joje specialistai apžvelgs sprendimus ir įvardys jų stipriąsias ir silpnąsias puses.

Projektas „LRT ieško sprendimų“ startuoja sausio 6 dieną. Pirmoji tema, kurią pasirinko analizuoti LRT žurnalistai, – švietimo problemos, konkrečiai, mažesnių kaimo mokyklų nykimas, didelė rezultatų atskirtis tarp miesto ir kaimo mokyklose besimokančių mokinių. Žurnalistai vyko į Rumšiškių Antano Baranausko gimnaziją, kuri išsiskiria gerais rezultatais tarp rajono mokyklų, gilinosi į Estijos mokinių rezultatų stebuklą, taip pat nagrinėjo, kaip jungtinių klasių modelis veikia Suomijoje, kur tokios klasės itin pasiteisino.

AIK

Kraujo labaratorija

Tėvynė

H2Auto plovykla

JUKmedia

Lazy Monkey

Dattoo tattoo

NĖRA KOMENTARŲ

Atsakyti

JP.LT už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.LT pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.