Tobulinti nacionalinio transliuotojo LRT įstatymą trečiadienį Seime nutarta sudaryti dvi darbo grupes – vieną grupę inicijuoja Seimo valdyba, kitą – parlamentinis Kultūros komitetas.
Prieštaraujant opozicijos atstovams Kultūros komitetas sprendimą dėl darbo grupės sudarymo priėmė jau žinodamas, kad tokią kuria ir Seimo valdyba.
„Truputį nesusipratimas toks sprendimas“, – per komiteto posėdį apie valdybos nutarimą sakė Kultūros komiteto pirmininkas, „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis.
Anot jo, Seimo valdybos darbo grupės formavimas užtruks, savo atstovus į ją turės deleguoti parlamento frakcijos, tuo metu komitetas gali tą pačią dieną ją sudaryti. Be to, greičiausiai frakcijos į valdybos darbo grupę deleguotų tuos pačius Kultūros komiteto narius.
„Siūlau nedelsti“, – vis ragino R. Karbauskis.
Priėmus sprendimą sudaryti darbo grupę, politikas pranešė, kad pirmas jos posėdis įvyks rudenį.
Kultūros komiteto suformuotai darbo grupei priklausys septyni Seimo nariai ir keturi LRT tarybos nariai. Tačiau R. Karbauskio siūlymu daugiau jokių ekspertų į komisiją neturi būti įtraukta.
„Visi kiti galėtų laisvai atviruose posėdžiuose dalyvauti su patariamojo balso teise“, – sakė jis.
LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė per komiteto posėdį atkreipė dėmesį, kad Seimo valdybos kuriama darbo grupė būtų plačiau atstovaujama.
Pasak jos, numatyta, kad joje, skirtingai nei Kultūros komiteto darbo grupėje, dirbs visų Seimo frakcijų atstovai, taip pat išorės ekspertai.
LRT vadovė taip pat klausė, kas bus su dviejų darbo grupių rezultatais.
R. Karbauskis savo ruožtu pareiškė, kad jokia darbo grupė neturi sprendžiamosios teisės, jų darbo rezultatai nėra svarbūs ir neturės įtakos Seime priimant LRT įstatymo pataisas.
Trečiadienio rytą Seimo valdybos posėdyje dalyvavusi opozicijos lyderė liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad valdyba priimdama savo nutarimą žinojo apie Kultūros komiteto planus steigti savo darbo grupę.
„Buvo žinoma, kad Kultūros komitete irgi planuojama kurti darbo grupę, bet argumentas, kodėl valdyba turėtų prisiimti šią iniciatyvą, – kad Kultūros komitete net ne visų frakcijų atstovai yra, o kausimas išties jautrus ir svarbus“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
„Valdyba negali uždrausti Kultūros komitetui sudaryti darbo grupę, tai yra jų prerogatyva, bet aš manyčiau, kad logiška būtų, jog dėl ypatingos klausimo svarbos tai būtų valdybos darbo grupė, tačiau, kadangi Kultūros komitetas jau sudarė, galbūt bus svarstoma dėl šių darbo grupių sujungimo ir platesnės grupės, nes čia ir ekspertai bus reikalingi“, – sakė opozicijos lyderė.
Sudaryti darbo grupę LRT įstatymo pakeitimams rengti nutarta praėjusią savaitę po parlamentinių klausymų šiuo klausimu. Mat R. Karbauskio ir kitų valdančiųjų parengtas naujos redakcijos LRT įstatymas sulaukė daug kritikos ir pastabų.
Valdančiųjų „valstiečių“ projektu siūloma keisti visuomeninio transliuotojo valdymo principus: būtų steigiamas naujas valdymo organas – valdyba, trumpinama tarybos narių kadencija, keičiama jos formavimo tvarka.
„Valstiečių“ pataisos siūlo, kad naujai steigiama valdyba būtų atsakinga už LRT valdymą, struktūros planavimą, ūkinę veiklą, sutarčių, jei sandorio suma yra didesnė kaip 29 tūkst. eurų, sudarymą.
Valdyba prižiūrėtų LRT generalinio direktoriaus veiklą, galėtų teikti siūlymus LRT vadovui atšaukti jo sprendimus, jei šie prieštarauja įstatymams, LRT tarybos ar valdybos sprendimams. Kaip ir tarybos, valdybos sprendimai LRT būtų privalomi.
LRT vadovybė laikosi pozicijos, kad inicijuojami pakeitimai kelia grėsmę visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui.
Daug pastabų minėtam projektui yra pateikusi Vyriausybė. Ji kritikavo siūlomas formuluotes dėl nacionalinio transliuotojo tarybos formavimo principų, valdybos ir ombudsmeno funkcijų.
