Praėjusią savaitę Lietuvoje pagaminta daugiau elektros nei suvartota. Itin vėjuoti ir saulėti orai lėmė didelę atsinaujinančių išteklių gamybą, o kartu su šiluminėmis ir hidro elektrinėmis iš viso pagaminta net 231 GWh elektros energijos, pranešė „Litgrid“.
Bendrovės duomenimis, praėjusią savaitę vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 45 proc. – iki 61,56 Eur / MWh.
„Praėjus metams pasiektas naujas rekordas – vietos elektrinės Lietuvoje padengė visos savaitės suvartojimą. Dvigubai išaugusi vėjo elektrinių generacija ir didėjanti saulės elektrinių gamyba kartu užtikrino net du trečdalius viso vartojimo, o likusį trečdalį padengė šiluminės, hidro ir kitos elektrinės“, – pranešime spaudai sako „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 2 proc. nuo 229 GWh iki 223 GWh. Vietos elektrinės šalyje užtikrino 103 proc. elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje buvo pagaminta 231 GWh elektros energijos, tai yra 42 proc. daugiau nei prieš savaitę.
Daugiausiai elektros energijos pagamino vėjo elektrinės. Jų gamyba išaugo dvigubai nuo 58 GWh iki 117 GWh. Prie perdavimo tinklo prijungtų šiluminių elektrinių gamyba mažėjo 8 proc.
Hidroelektrinių generacija augo 28 proc., saulės elektrinių generacija – 15 proc. Kitos elektrinės pagamino 13 GWh. Tuo metu vėjo jėgainės gamino 51 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, šiluminės elektrinės generavo 22 proc., saulės elektrinės – 15 proc., hidroelektrinės – 7 proc., o kitos elektrinės – 6 procentų.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 8 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis mažėjo 31 proc. nuo 115 GWh iki 79 GWh.
Praėjusią savaitę eksporto srautai iš Lietuvos augo 96 proc. nuo 30 GWh iki 59 GWh. 58 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, 29 proc. į Lenkiją, o likę 13 proc. į Skandinaviją.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 56 proc. Lenkijos kryptimi ir 34 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 7 proc. Švedijos kryptimi ir 55 proc. Lietuvos kryptimi.
