Likimo nuskriaustiesiems gyventi padeda mažos, bet svarbios detalės

Likimo nuskriaustiesiems gyventi padeda mažos, bet svarbios detalės

Dovilo BARVIČIŪTĖ ("Tėvynė") / Dovilės BARVIČIŪTĖS nuotr.

Panevėžio ir Utenos regionų aklųjų centras vykdo tęstinį Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektą. Jo metu per šimtą regos negalią turinčių žmonių gauna įvairiapusę pagalbą, dalyvaują įvairiose veiklose, ekskursijose. Visokeriopa pagalba naudojasi regos negalią turintys asmenys ne tik iš Panevėžio, bet ir Tiltagalių, Raguvos, Nevėžio kaimo, Miežiškių, Berčiūnų, Daukniūnų, Pažagienių, Dembavos ir kitų rajono gyvenviečių.

Projekto metu asmenims, turintiems regėjimo negalią, teikiama asmeninio asistento pagalba. Šio centro darbuotoja, projekto vykdytoja Irena Knizikevičienė, dirbanti su Panevėžio rajono žmonėmis, teigia, kad asmeninio asistento paslauga nepaprastai svarbi įvairias negalias turintiems žmonėms. Ji neįgaliesiems leidžia gyventi visavertį, nuo artimųjų nepriklausomą gyvenimą, o jų šeimos nariams suteikia galimybę atsikvėpti, tad nenuostabu, kad aklaisiais ir silpnaregiais besirūpinančios Irenos kasdienybė nėra monotoniška. Ji neįgaliųjų pageidavimu perskaito prekybos centrų informacinius leidinius, laikraščius, kai kurie prašo į skaitmenines laikmenas įrašyti muziką, internete surasti pačios įvairiausios informacijos: gydytojų, poliklinikų darbo grafikus, autobusų eismo tvarkaraščius.

„Dažnai sulaukiame prašymų kopijavimo aparatu padauginti dokumentus. Būna atneša komunalinių mokesčių knygeles – užpildom, prašo užrašyti sveikinimo atvirukus įvairioms progoms“, – vardija I. Knizikevičienė.

Be to, regos negalią turinčius žmones darbuotoja lydi į sveikatos priežiūros, reabilitacijos, teisėsaugos įstaigas, bankus, į savivaldybę ir t. t.

„Pas negalinčius vaikščioti savarankiškai nuvažiuojame su savo transporto priemonėmis ir juos atsivežame, jei reikia, palydime į Kauno ar Vilniaus klinikas. O tie, kurie mato geriau, su maršrutiniais autobusais į Panevėžį atvyksta patys. Pasitinku juos stotyje, palydžiu, kur reikia, ir vėl įsodinu į autobusą“, – pasakojo I. Knizikevičienė.

Kepa pyragus, picas ir šašlykus

Kita vykdoma projekto dalis – neįgaliųjų dienos užimtumas. Jos metu aklieji ir silpnaregiai ugdo kasdienės veiklos įgūdžius, saviraišką, kūrybiškumą, mokosi patys pasirūpinti savimi.

„Pagal galimybes į centrą susirinkę žmonės kalbasi apie savo bėdas, įvairias problemas. Dalijasi žiniomis, kaip suvaldyti tam tikrą ligą. Artėja ruduo, žmonėms, turintiems negalią, šis metų laikas atneša liūdesį, jiems labai svarbu išsišnekėti, tolyn nuvyti blogas mintis. O kai nebeužtenka išmonės, į svečius pasikviečiam žinomus žmones, lektorius. Jie ir nuotaiką praskaidrina, ir žinių suteikia. Svečiuose buvo tuomet dar Ramygalos Švento Jono Krikštytojo bažnyčios klebonas, egzorcistas Edmundas Rinkevičius, Pumpėnų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės parapijos klebonas Domingas Avellaneda“, – pasakojo I. Knizikevičienė.

Kadangi centre pagal specialius poreikius yra įkurta jauki virtuvėlė, čia regos negalią turintys žmonės dalijasi savo receptais, kepa pyragus ir net picas. Susigaudyti, kiek porcijai reikia produktų, padeda kalbančios maisto svarstyklės, matavimo prietaisai. Čia neįgalieji mokosi pačių įvairiausių dalykų – kaip žiemai užsišaldyti uogas, kaip jas nuplauti, nuvarvinti, nusausinti. Mokosi marinuoti mėsą, pjaustyti svogūnus.

„Jie nori gyventi kaip ir visi kiti. Susiorganizavome išvyką į gamtą, ten mokėmės suverti šašlykus ant iešmo. Geriau matantieji užkūrė laužą. Stengiamės visomis išgalėmis pritapti prie sveikų žmonių ir gyventi visavertį gyvenimą. Artėjant žiemai pradėsime mokytis, kaip džiovinti batus, pasikabinti drabužius. Metai iš metų prieš didžiąsias šventes mokomės dažyti kiaušinius, kepti kalėdinius sausainius“, – vardijo Irena.

I. Knizikevičienė.

Labiausiai patinka kelionės

Anot projektų vykdytojos, daugiausia darbo būna ir pati įdomiausia veikla – saviraiškos ir kūrybiškumo ugdymas. Analizuodami spaudą žmonės domisi gyvenimiškais įvykiais. Be to, įsisteigus sumaniųjų klubui, neįgalieji pasidalijo į dvi komandas ir kiekvieną mėnesį dalyvauja viktorinoje „Kas ir kodėl“. Norint dalyvauti viktorinoje ir nepralaimėti, reikia ruoštis. Neįgalieji su kitų pagalba skaito straipsnius, knygas, medžiagos ieško internete. Pradžioje dalyviai domėjosi miesto, vėliau šalies, galiausiai ir visos Europos bei pasaulio istorija.

„Viktorina apima ir Lietuvos didžiosios kunigaikštystės laikotarpį, stilius, mokslą, muziką, papročius, pagonybę, šventes. Žinias turime, bet mums labai rūpi paliesti, pačiupinėti istoriją gyva ranka. Todėl pradėjome organizuoti pažintines ekskursijas. Šiemet daug kalbėjome apie Latviją. Kad žinotume, kaip ta šalis atrodo iš tikrųjų, aplankėme Jūrmalą, Venspilį. Galėjom pačiupinėti tvirtoves, plyteles, medžius, gėles, galiausiai įkvėpti latviško oro. Pernai lankėmės tolimiausiame Lietuvos kampelyje Dieveniškėse. Ten radom senovinį rėžinį kaimą, seną ąžuolą, bendruomenė leido paliesti namų sienojus. Rugsėjį planuojam aplankyti Gardiną ir pačiupinėti pilių sienas“, – pasakojo I. Knizikevičienė.

„Tėvynės“ pakalbinti centro lankytojai vieningai teigia, kad be šios įstaigos gyventi būtų ir liūdna, ir sunku.

„Čia gauname visko, ko mums reikia. Darbuotojai padeda susitvarkyti visus reikalus, o jei dar pramogų randame, laikas tiesiog ištirpsta. Džiaugiamės, kad turime vietą, kur visi galime susitikti, pabendrauti, bėdas išsipasakoti, viktorinoje sudalyvauti, renginiuose sušokti, pakeliauti“, – kalbėjo regos negalią turintis Anicetas Stankūnas iš Miežiškių seniūnijos.

Vasaris

Autodraivas

JVA

NĖRA KOMENTARŲ

Atsakyti

JP.LT už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.LT pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.