Čiuožykla virtusios Panevėžio gatvės tapo spąstais skubantiems į darbą ir mokyklas, o Panevėžio respublikinės ligoninės traumatologams ir neurologams – darbymetis. Itin daug traumuotų panevėžiečių į ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrių kreipėsi antradienio ir trečiadienio ryte.
Traumatologams pats darbymetis
Atlydys laimingai baigėsi ne visiems panevėžiečiams. Miestiečiai slydo, griuvo ir patyrė traumas. Pargriuvę ir traumas patyrę gyventojai negailėjo piktų žodžių Panevėžio gatves ir šaligatvius prižiūrinčios tarnybos – Panevėžio specialus autotransportas – darbuotojams.
Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus vedėja Jolanta Vokietienė naujienų portalui JP pasakojo, kad daugiausiai traumuotų panevėžiečių sulaukė antradienio ryte.
„Prasidėjęs atlydis iškart padidino traumų skaičių. Ypatingai daug nelaimėlių sulaukėme antradienio ryte. Patyrę traumas plūste plūdo į ligoninę. Dažniausiai patirtos traumos – sumušimai, lūžiai. Sužeisti riešai, kojų čiurnų lūžiai, kelių traumos. Taip pat ir nugaros traumos“, – vardijo traumas gydytoja ir sakė, kad pastarosiomis dienomis ligoninės traumotologai turi pakankamai daug darbo. „Darbo pagausėja ryte, kai žmonės eina į darbą ir pavakare, kai grįžta namo“, – sakė J. Vokietienė.
Anot J. Vokietienės, atlydžio metu geriausiai iš namų nekelti kojų. „Jei tai žinoma įmanoma, – kalbėjo medikė. – Geriausiai neiti iš namų ir taip išvengti traumų. Itin šis patarimas galioja garbaus amžiaus žmonėms. Jų koordinacija jau ne tokia gera, kaip jaunų. Todėl senjorams siūlyčiau palaukti, kol baigsis atlydis ir ledas nutirps.“
Ant padų klijuoti pleistrus
Panevėžio konsultacinės poliklinikos traumatologas-ortopedas Evaldas Skripkauskas atlydžio metu patarė vaikščioti atsargiai. „Labai padeda trečioji ranka – lazda. Be to, geriausiai avėti batais grublėtais padais. Kita vertus, nieko naujo nepasakiau. Visi žino, kad atlydžio metu reikia labai saugotis, o tarnyboms atlikti tinkamai savo darbą – barstyti ledą, kad nebūtų slidu“, – sakė medikas.
Pasak E. Skripkausko, kiekvienais metai padaugėja traumų lijundros metu. „Tai ir rankų, kojų lūžiai, įvairūs sumušimai. Kaip išvengti? Saugotis labai reikia. Teko girdėti, kad moterys net pleistrus klijuoja ant batų padų, kad neslidinėtų. Negaliu pasakyti, ar tai padeda, bet pabandyti galima“, – siūlė saugumo priemones traumatologas.
Klinikos „V. Bružienė ir kolegos“ gydytoja vaikų chirurgė-ortopedė Vitalė Bružienė apie traumas, kaip jų išvengti ir kaip elgtis patyrus traumą.
Dažniausios traumos: įvairių kūno vietų sumušimai, raiščių patempimai ir žaizdos; dilbio kaulų lūžimai arti riešo (kai žmogus krisdamas atsiremia ranka); kulkšnelių lūžimai (persikreipus pėdai į šoną); uodegikaulio lūžimai (kai krenta ant sėdmenų arba kai krisdamas žmogus tiesiog atsisėda ant ledo); rečiau – blauzdos kaulų, žastikaulio ar kitų kaulų lūžimai bei išnirimai, galvos smegenų sukrėtimai ar net stuburo lūžimai
Kaip išvengti traumų?
Galima kalbėti tik apie traumų rizikos sumažinimą: patogi neslidžiais padais avalynė, judesių nevaržantys drabužiai (kad netrukdytų laikyti pusiausvyros), vengti nebūtino vaikščiojimo tamsoje ir kt. Bene svarbiausia – geros fizinės formos palaikymas. Kodėl? Todėl, kad reguliariai besimankštinantys žmonės krenta žymiai rečiau, nes daug geriau išlaiko pusiausvyrą. Stengtis nevaikščioti be svarbaus reikalo per atlydį tiems, kuriuos vargina sąnarių skausmai (geriau jau sąnarius pamankštinti prie atdaro lango kambaryje) ir ypatingai būtina saugotis žmonėms, kenčiantiems dėl kaulų retėjimo (kaulai lūžta nuo menkiausio smūgio).
Kaip elgtis?
Jei tai tik paprastas sumušimas (galūnės funkcija nenukentėjusi, o tik skauda, tinsta) visais atvejais tiks šaltis. Žaizdai – sterilus tvarstis ir, jei ji žiojėjanti ir didesnė kaip 1-2 cm (priklausomai nuo kūno vietos bei žaizdos gylio) galbūt, reikalinga gydytojo pagalba (chirurginis žaizdos sutvarkymas).
Jei koja ar ranka „nebeklauso“ šauktis pagalbos nesistengiant pažeistos vietos judinti, tempti ar kitaip „bandyti atstatyti“ (tikėtina, kad bus daugiau žalos negu naudos). Jei yra galimybė, nelaukiant šaldyti.
Jei atsitrenkėte į ledą galva, buvot bent akimirksniui praradę sąmonę ir, jei po to jautėte pykinimą ar net nusivėmėte. gydytojo apžiūra būtina, nes, ko gero, sukrėtėte smegenis. O iki gydytojo apžiūros ramybė ir šaltis galvai.