Lietuvos rinkėjai pernai buvo mažiau aktyvūs, palyginti su rinkimų aktyvumu kitose pasaulio valstybėse, rodo Tarptautinio demokratijos ir rinkimų paramos instituto (angl. International Institute for Democracy and Electoral Assistance, IDEA) duomenys.
Pasaulyje 2016 metais vykusiuose rinkimuose dalyvavusių rinkėjų vidurkis siekia 65,6 proc., kai Lietuvoje per Seimo rinkimus aktyvumas siekė 50,64 proc., tad aktyvumas Lietuvoje buvo mažesnis 15 proc. punktų, IDEA duomenis skelbia Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Duomenys buvo surinkti iš 60 valstybių, kuriose 2016 metais vyko prezidento ar parlamento rinkimai.
VRK pažymi, kad mažesnį aktyvumą Lietuvoje lėmė objektyvios priežastys, nes įtakos tam turi ir rinkėjų sąrašų sudarymo tvarka bei tai, ar balsavimas nacionaliniuose rinkimuose šalyje yra privalomas, ar ne.
Yra valstybių, kuriose dalyvavimas rinkimuose yra privalomas (Austrija, Belgija, Graikija, Italija, Prancūzija, Šveicarija, daugumoje Pietų Amerikos valstybių), o už nedalyvavimą rinkimuose yra taikomos sankcijos, ir rinkėjų aktyvumas čia būna didesnis.
IDEA paskelbto sąrašo penketuke esančioje Australijoje kiekvienas pilietis, sulaukęs 18 metų, privalo užsiregistruoti rinkėjų sąraše ir dalyvauti rinkimuose, jei dėl pagrįstos pateisinamos priežasties asmuo to nepadarė, jam skiriama bauda.
Taip pat, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose rinkėjų sąrašai sudaromi ne automatiškai įtraukiant visus turinčius teisę rinkti asmenis kaip Lietuvoje, bet pagal pačių rinkėjų išankstinį užsirašymą. Pasak VRK, tai irgi garantuoja didesnį statistinį rinkėjų aktyvumą.
Kaip pažymi VRK, pasaulinė praktika taip pat rodo, kad nedemokratinėse arba itin jaunos demokratijos šalyse, kurioms yra būdinga vienpartinė sistema, irgi fiksuojamas didelis rinkėjų aktyvumas. IDEA paskelbtame sąraše pirmosiose pozicijose yra Vietnamas su 99,3 proc. aktyvumu, Laose aktyvumas siekė 97,9 procento.
