Lietuvos oro uostams pirmasis 2019 m. pusmetis ir vėl rekordinis. Visi aviaciniai rodikliai, lyginant su iki šiol sėkmingiausiu – 2018 m. tuo pačiu laikotarpiu – augo: aptarnauta daugiau skrydžių, didėjo keleivių ir krypčių skaičius.
Per pastaruosius 6 mėnesius Lietuvos oro uostuose skrido jau 3,09 mln. keleivių, įvyko 29,9 tūkst. skrydžių, pervežta 7,95 tūkst. t krovinių. Pasak Lietuvos oro uostų vadovo Mariaus Gelžinio, visi šie skaičiai lenkia praėjusių metų aviacinius rodiklius.
„Pirmąjį šių metų pusmetį ne tik išlaikėme augimą, bet ir pagerinome sėkmingiausių 2018 m. pusmečio rekordus: keleivių skaičius jau padidėjo 5 proc., skrydžių skaičius – 1 proc., pervežta 6 proc. daugiau krovinių. Gerėjo ne tik bendra Lietuvos oro uostų statistika, bet ir paskiri Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų rodikliai“, – sako Lietuvos oro uostų vadovas Marius Gelžinis.
Vilniuje keleivių skaičius per pusmetį išaugo iki 2,4 mln., Kaune – iki 545 tūkst., Palangoje – iki 156 tūkst. Tačiau, nors solidžiausiai aviacijos statistikos apžvalgoje atrodo didžiausi šalyje Vilniaus oro vartai, sparčiausias augimas fiksuotas antrame pagal dydį – Kauno oro uoste.
„Planuojame, kad Kauno oro uostas šiais metais turėtų augti labiausiai – arti 20 proc. ribos. Panašu, kad tokia prognozė išsipildys: per pirmą šių metų pusmetį keleivių skaičius čia jau padidėjo 15 proc., o skrydžių – 5 proc. Šie augimo rodikliai didžiausi iš visų trijų oro uostų“, – sako M. Gelžinis.
Visų Lietuvos oro uostų krypčių skaičius per pusmetį priartėjo prie 100 – iš šalies oro vartų galima kilti net 91 kryptimi.
Per pirmus šių metų mėnesius pradėta skraidinti į Londono Sičio, Dortmundo, Madagaskaro, Zakinto ir Varnos oro uostus. Krypčių ir toliau daugės: netrukus bus pradėti skrydžiai dar 2 naujomis kryptimis – į Bergeną ir Charkovą. Padidėjo skrydžių dažniai į Stambulą, Stokholmą, Tel Avivą, Rygą. Rudenį taip pat daugės skrydžių į Eilatą ir Tel Avivą, Rygą, taip pat į Vieną, kur keleivius skraidins nauja oro bendrovė mūsų oro uostuose „Lauda”.
Populiariausios šalys oro uostuose išlieka nepakitusios: net 20 proc. visų keleivių iš Lietuvos skrenda į Jungtinę Karalystę, 10 proc. – į Vokietiją, 9 proc. – į Norvegiją. Toliau rikiuojasi Italija, Danija, Ukraina.
Daugiausia iš Lietuvos oro uostų skrendama į Londono Lutono oro uostą (10 proc. visų keleivių), Kopenhagos ir Rygos oro uostus (po 5 proc.) keleivių. Taip pat į Varšuvos Šopeno, Londono Stanstedo, Kijevo Boryspilio oro uostus.
Lietuvoje įsitvirtinusios žemų kaštų oro bendrovės: 34 proc. visų keleivių pirmąjį metų pusmetį perskraidino airių „Ryanair“, 22 proc. – vengrų „Wizz Air“ oro linijos, 8 proc. – latvių „Air Baltic“. Toliau populiariausiųjų oro linijų sąraše rikiuojasi „GetJet Airlines“, „LOT Polish Airlines“, „Scandinavian Airlines“.
Lietuvos oro uostų vadovo M. Gelžinio teigimu, augantys visų oro vartų rodikliai liudija apie tinkamą, sėkmingą įmonės valdymą, užtikrintą kvalifikuotos oro uostų komandos darbą bei tinkamai pasirinktą veiklos vystymo strategiją.
IATA prognozuoja, kad 2019 m. aviacijos rodikliai visame pasaulyje, kaip ir kasmet, išaugs: kiekvieną 2019 m. minutę iš pasaulio oro uostų pakils vidutiniškai 75 lėktuvai.