Lietuvos Nematerialaus kultūros paveldo sąvade – pintinių juostų pynimo tradicija

AutoriusJPFotoGEDIMINAS KARTANAS

Panevėžio kraštotyros muziejaus ir Aukštaičių kultūros draugijos teikimu šiais metais į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą įtraukta ir pintinių juostų pynimo tradicija.  

Juostos, gausiausiai išlikusi senųjų audinių grupė, puošia lietuvių tautinius kostiumus, dažnai – ir kitus šventinius ar kasdieninius rūbus, teikiamos dovanų, naudojamos vestuvių apeigose. Pintinių juostų pynimo tradicija būdinga tik Aukštaitijai.

Seniausi muziejuose esančių pintinių juostų iš vilnonių siūlų pavyzdžiai siekia XIX a. pabaigą, tačiau manoma, kad nesudėtingos jų gamybos technikos šaknys – dar prieš mūsų erą gyvavusiose Pamarių ir Narvos kultūrose.

Nors juostos pirmiausia skirtos sujuosti bei puošti drabužius ir aksesuarus – sijonus, prijuostes, pasijonius, kojines, marškinius, apavą, jomis rišami ir lauknešiai, krepšiai ar net vystyklai. Per vestuves aukštaitė nuotaka apdovanodavo juostomis vyro giminę ir, reikšdama pagarbą, aprišdavo jomis tam tikrus sodybos statinius – vartus, šulinį, dėdavo svarbiose namų vietose ir kt.

Aukštaitės juostas tebepina pirštais iš vilnonių siūlų (metmenų), kurių spalvos atitinka kitus vilnonius kostiumo audinius: žalios ir raudonos derinį papildo ir geltoni, tamsiai violetiniai ar juodi tonai. Pagal techniką, juostos skirstomos į dvinytį (eglinis arba rombinis), milinį eglinį ar milinį kryžminį pynimą.

Nykstant tradicinei kaimo kultūrai, juostų pinta ir dėvėta vis mažiau, XX a. pr. jos naudotos beveik tik buityje. Tačiau su tautinio kostiumo atgimimu amžiaus pabaigoje jos vėl grįžo į madą. Dabar, nors ir ne kiekvienoje šeimoje, pynimo tradicija perduodama iš kartos į kartą, dažniausiai moterų, tačiau į veiklą įsitraukia ir vyrai. Didelį būrį pynėjų meistrų jungia Lietuvos tautodailininkų sąjungos Panevėžio bendrija, prie išsaugojimo tyrimais, fiksavimu prisideda muziejininkai, etnologai, tekstilininkai, tautodailininkai. Privačiose tautodailininkų – juostų pynėjų – kolekcijose sukaupta daugiau kaip 1000 vienetų pintinių juostų

Šios tradicijos pradininkė Panevėžio mieste buvo Elena Nainytė (gim. 1917 m.), iš jos mokėsi ir juostas Panevėžyje pynė: G. Puodžiukaitienė, J.  Jatautienė, A.  Jatautytė, I. O. Vilienė, G. Vilys, L. Vilienė, G. Kudreckienė, V. Rudžinskienė ir kiti. Juostų pynimo tradiciją puoselėja ir kitose Aukštaitijos vietovėse: E. Kiškienė (Utena), V. Krajinas (Joniškis), O. Lugauskaitė (Pakruojo r.), R. Martyšienė (Radviliškis), L. Steponavičienė (Kėdainiai) ir daug kitų.

Be pintinių juostų pynimo tradicijos į Lietuvos Nematerialaus kultūros paveldo sąvadą įrašytos dar šešios vertybės: lietuvininkų dainavimo, šilinių dzūkų grybavimo tradicijos, poledinė bumbinamoji stintų žvejyba, poledinė stintelių žvejyba sukant bobas Lūšių ežere, Lietuvos totorių gastronomija ir Žolinės atlaidų šventimas Krekenavoje.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.


PANAŠŪS STRAIPSNIAI

MO muziejus siūlosi tapti pirmuoju, kuriame per karantiną būtų priimami lankytojai

confident-noyce

Lietuvos nacionalinis muziejus balandį ketina atidaryti vienuoliktąjį padalinį

confident-noyce

Muziejai laukia Vyriausybės sprendimų dėl veiklos atnaujinimo, prašo užtikrinti testus

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau